optimalùsis sprendmas, sprendimų teorijos sąvoka, reiškianti, kad bet kuris kitas įmanomas sprendimas negali būti geresnis. Skirtingiems sprendimams palyginti naudojama sprendimų pasekmių aibėje apibrėžiama naudingumo funkcija arba preferencijos (teikiamo pranašumo pagal kuriuos nors požymius arba jų visumą) sąryšis. Pastaruoju atveju naudingumo funkcijos sąvoka yra matematinis objektas, leidžiantis kiekybiškai įvertinti sprendimų pasekmes ir nebūtinai gali reikšti naudingumą realiame pasaulyje. Sprendimų pasekmės būna vienareikšmiškai apibrėžtos (optimalaus sprendimo paieška yra matematinio programavimo uždavinys) arba neapibrėžtos (sprendimų pasekmės apibūdinamos naudojantis tikimybių teorija, darant prielaidą apie sprendimo pasekmes nusakančio tikimybinio skirstinio formą). Optimalaus sprendimo paieška, kai egzistuoja neapibrėžtumas, paieška – pagrindinis sprendimų teorijos uždavinys.

1751