optinės skaidulos schema: a – skaidulos skerspjūvis, b – lūžio rodiklio pasiskirstymas, c – įėjimo impulsas, d – skaidula (1 – pakopinio lūžio rodiklio, 2 – gradientinio, 3 – vienmodė), e – išėjimo impulsas

òptinė skáidula, skaidrus dielektrinis optinis bangolaidis, pagrindinė šviesolaidžio sudedamoji dalis, skirta perduoti elektromagnetinę energiją, vaizdą, kitokią informaciją, stiprinti šviesą. Optinė skaidula yra lanksti, sudaryta iš skaidrios šerdies ir išorinio apvalkalo, kurie gaminami iš gryno arba priemaišinio kvarcinio stiklo, skaidraus plastiko. Šerdies lūžio rodiklis kiek didesnis už apvalkalo, nes šviesa optine skaidula perduodama visiškojo vidaus atspindžio principu. Optinių skaidulų tipai: pagal skaidula sklindančias nesilpstančias bangas (modas) skirstomos į vienmodes (šerdies skersmuo 8–10 μm) ir daugiamodes (daugiau kaip 50 μm), t. p. yra pakopinio ir gradientinio lūžio rodiklio pasiskirstymo optinės skaidulos, modų poliarizaciją išlaikančios, fotoninių kristalų bei tuščiavidurės optinės skaidulos. Vienas svarbiausių optinės skaidulos parametrų – šviesos nuostoliai, kuriuos lemia šviesos sugertis ir Rayleigh sklaida optinės skaidulos medžiagoje. Kiti parametrai: skaitinė apertūra NA=nšerd2napv2NA=sqrt{n_{"šerd"}^{2} - n_{"apv"}^{2} }, normuotasis dažnis V=rλNAV={2π r} over {λ}NA; čia nšerd – šerdies lūžio rodiklis, napv – apvalkalo lūžio rodiklis, r – šerdies spindulys, λ – bangos ilgis. Šviesos impulsai sklisdami optine skaidula patiria dispersiją, impulsų išplitimas priklauso nuo optinės skaidulos tipo. 1952 N. S. Kapany (Jungtinės Amerikos Valstijos) pagamino pirmąsias optines skaidulas, 2000 pagamintos pirmosios fotoninių kristalų optinės skaidulos.

2271