optinis kabelis

òptinis kãbelis, viena arba daug optinių gijų (šviesolaidžių) su standumo ir kitais elementais sandariame apvalkale, apsaugančiame nuo išorinio poveikio. Pagal paskirtį optiniai kabeliai skirstomi į apšvietimo, vaizdų perdavimo, informacijos perdavimo, arba ryšio, pagal klojimo vietą – į antžeminius, požeminius ir povandeninius (šie yra sudėtingiausi). Požeminiai optiniai kabeliai klojami grunte arba bendruose ryšių kanaluose. Antžeminiai optiniai kabeliai atsparūs išilginiams ir skersiniams įtempiams, povandeniniai – dideliam vandens slėgiui, mechaniniam poveikiui ir kitam. Optinio kabelio apvalkalas sumažina perduodamos informacijos nuostolius dėl šviesolaidžių išlinkių. Jis būna plastikinis arba metalinis su išoriniais standumo elementais (plieninė, varinė viela, metaliniai arba plastikiniai siūlai). Kiekviena gija (šviesolaidis) yra plastikiniame vamzdelyje, apgaubtame tampria, dažniausiai dviguba danga. Apsaugai nuo drėgmės naudojamas silikagelis. Optinį kabelį sudaro iki kelių tūkstančių šviesolaidžių, sujungtų į grįžtes. Jos po kelias ar keliolika yra įlydytos į plastiko juostas (matricas) ir apgaubtos apsaugine danga. Optiniame kabelyje dar būna izoliuotų metalinių laidų įvairiems ryšio įtaisams maitinti. Ilgose optinio kabelio linijose signalą sustiprina šviesolaidiniai stiprintuvai. Optiniai kabeliai naudojami ryšio sistemose, kabelinėje televizijoje, automatikoje, kompiuterių tinkluose. Pirmasis optinis kabelis panaudotas 1970 telefono ryšiui karinėje technikoje, 1977 – civilinėje. 1988 nutiestas pirmasis povandeninis optinis kabelis per Atlanto vandenyną.