orãkulas (lot. oraculum < oro – kalbu, prašau), žynys, perteikiantis dievybės žodžius. Laikytas dievybės įrankiu, ypatingu religiniu autoritetu. Pranašaudami orakulai (Pitija, Sibilė, keltų filidai) savęs nesuvokia. Per orakulą kalbanti dievybė, tikėta, atkreipia žmonių dėmesį į jos nustatytos tvarkos, dorovės normų nuosmukį, kulto apleidimą. Orakulų ištarmės kai kur buvo renkamos ir kodifikuojamos. Vadinamąsias Sibilės knygas (Libri Sibyllini) iš Sibilės už didžiulę kainą neva pirkęs Romos karalius Lucijus Tarkvinijus Išdidusis.