oratòrijus (lot. oratorium – maldykla < oro – kalbu, meldžiu), maža koplyčia, kurioje yra altorius ir Nukryžiuotojo atvaizdas. Gali būti atskiras stačiakampio plano pastatas, t. p. bažnyčios, vienuolyno, ligoninės arba gyvenamojo namo patalpa su atskiru įėjimu. Atsirado ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu, paplito 17 amžiuje.