ordinãrija (lot. ordinarius – įprastinis), darbo užmokestis natūra. Mokėtas 18 a. pabaigoje–20 a. viduryje Lietuvoje daugiausia dvarų ir stambių ūkininkų ūkių nuolatiniams (metiniams) darbininkams, kumečiams. Iki 20 a. pradžios ordinariją sudarė žemės sklypas, grūdai, kiti produktai, net ir negaminami ūkyje (druska, silkės, žibalas), vėliau – dažniausiai grūdai. Ordinarija buvo duodama reguliariai – kas mėnesį, kas metų ketvirtį.