òrdinas (lot. ordo, kilm. ordinis – tvarka, eilė, grupė), valstybės apdovanojimo už ypatingus nuopelnus rūšis.

LIETUVOJE pradėtas naudoti 18 amžiuje; tai buvo Baltojo erelio ordinas, Šventojo Stanislovo ordinas ir Virtuti Militari ordinas. Jie buvo teikiami Lietuvos didikams. Baltojo erelio ordinu buvo apdovanojami tik valdovui artimi asmenys, Šv. Stanislovo ir Virtuti Militari ordinai buvo teikiami visiems. Šie ordinai gyvavo iki 1831, tada Virtuti Militari ordinas buvo panaikintas, kiti 2 įtraukti į Rusijos imperijos apdovanojimų sistemą. Rusijos imperijos ordinai buvo teikiami daugiausia administracijos pareigūnams; jų įteikta ir Bažnyčios hierarchams, Vilniaus universiteto mokslininkams. Karinių ordinų (Šv. Jurgio ordinas, Šv. Vladimiro ordinas, Šv. Onos ordinas, Šv. Stanislovo ordinas) įteikta lietuvių kilmės karininkams, pasižymėjusiems per Pirmąjį pasaulinį karą.

ordinai: a – Estijos Baltosios Žvaigždės ordinas su aukso grandine, b – Latvijos Trijų Žvaigždžių ordinas su aukso grandine, c – Prancūzijos Garbės legiono ordino Didysis kryžius (1801–12), d – Kryžius Už Tėvynę (patvirtintas 1919), e – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine (1930), f – Vytauto Didžiojo ordino 1 laipsnio žvaigždė (1927), g – Vyčio kryžiaus 1 laipsnio ordinas, teiktas Sausio 13 aukoms (1992; visi iš V. Kavaliausko kolekcijos)

Atkūrus Lietuvos valstybę 1919 04 08 paskelbtas karinio ordino konkursas. 1919 07 30 patvirtintas Kryžiaus Už Tėvynę įstatymas, ordinas turėjo būti gaminamas Berlyne. Atsižvelgus į Valstybinės archeologijos komisijos pastabas 1920 pakeista ordino išvaizda, jis pavadintas Vyties Kryžiumi. 1927 pakeistas šio ordino statutas, ordinas gamintas iš sidabro. Nuo 1925 svarstyta įsteigti ordiną už civilinius nuopelnus. Siūlyti Aušros Žvaigždės, Lietuvos atgimimo, Ldk Vytauto ordino vardai. 1927 priimtas sprendimas įsteigti 4 laipsnių Gedimino ordiną (jo statutas paskelbtas 1928 02 15). 1930 minint Vytauto 500 mirties metines įsteigtas 5 laipsnių Vytauto Didžiojo ordinas tapo aukščiausiu valstybės apdovanojimu. Jis turėjo išimtinį laipsnį – Aukso grandinę, naudojamą ir kaip valstybės vadovo valdžios regaliją. Remiantis 1930 12 30 priimtu Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymu Vyties Kryžiaus ordinas buvo pervadintas Vyčio Kryžiaus ordinu, pakeistas Gedimino ordino statutas. 1918–40 Vyčio ir Vyties kryžiumi apdovanota 1792 (101 užsienietis), Vytauto Didžiojo ordinu – 917 (170 užsieniečių), Gedimino ordinu – 3761 (987 užsieniečiai) asmuo. Po 1930 visus Lietuvos Respublikos ordinus gamino Šveicarijos firma Huguenin. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos ordinai nebuvo teikiami. Už kolaboravimą ir įvairius nuopelnus buvo apdovanojama SSRS ordinais. Pokario rezistencijos laikotarpiu partizanams ir jų rėmėjams Dainavos ir Tauro apygardose buvo teikiamos Narsumo, Uolumo ir Partizanų rėmėjo uolumo juostelės. Vėliau partizanų ordinai centralizuoti: įsteigtas 3 laipsnių Laisvės kovos kryžius su kardais ir be jų. Su 1 laipsnio ordinu buvo suteikiami Laisvės kovotojo karžygio garbės vardai (apdovanoti 9 pasipriešinimo vadai). Šiuo ordinu buvo apdovanojama iki 1952 pabaigos. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 01 15 atkurtas Vyčio Kryžiaus ordinas. Juo po mirties apdovanotos Sausio 13 ir Medininkų žudynių aukos, vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudytojas T. Šernas. 1991 įstatymas leido apdovanoti tik 1 laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu: pirmieji apdovanotieji – Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Pagal 2003 Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymą apdovanojama Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine ir 5 laipsnių ordinais. Įsteigtas dažniausiai teikiamas ordinas – 5 laipsnių ordinas Už nuopelnus Lietuvai. Įstatymu pakeisti ordinų laipsnių pavadinimai: vietoj 1–5 laipsnių jie vadinami Didžiuoju, Komandoro didžiuoju, Komandoro, Karininko, Riterio kryžiais. Įsteigti visų ordinų medaliai.

Pirmuosius Lietuvos Respublikos ordinus gamino bendrovės Medalis, Gurtana, Lietuvos dailės kombinatas. Nuo 1998 ordinus iš sidabro gamina ir numeruoja Lietuvos monetų kalykla ir bendrovė Metalo forma. Ordinus įteikia ir jų diplomus pasirašo Lietuvos Prezidentas.

Lietuvos valstybės apdovanojimai

V. Kavaliauskas Už nuopelnus Lietuvai t. 1–2 Vilnius 2001–2003; Lietuvos karžygiai: Vyties kryžiaus kavalieriai (1918–1940) t. 2 Vilnius 2008–09; Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimai Vilnius 2010; Lietuvos garbės kodas: ženklai, istorija ir žmonės Vilnius 2013; Z. Puchalki, I. Woiciechowski Ordery i odznaczenia polskie i ich kawalierowie Warszawa 1987.

1764