ordonánsas (pranc. ordonnance, angl. ordinance), vidurinių amžių Anglijoje ir Prancūzijoje karaliaus įsakas, turintis įstatymo galią (jo neprivalėjo tvirtinti luominės atstovaujamosios institucijos). Iš pradžių ordonansas buvo administracinis ūkinis karaliaus potvarkis, galiojantis tik karaliaus domene. Prancūzijoje nuo 12 amžiaus 2 pusės jis pradėtas laikyti visos karalystės įstatymu, panaikinančiu analogiškus kitų feodalų potvarkius. Pirmuoju bendravalstybiniu ordonansu laikomas 1155 Liudviko VII Jaunesniojo įsakas, skelbiantis 10 metų taiką privačiuose karuose. Vėliau ordonansas buvo Kapetingų vedamos šalies vienijimo politikos įrankis. Nuo 15 amžiaus susiklostė paprotys, kad ordonansas įsigalioja tik įregistravus jį sričių parlamentuose. Ordonansas galiojo iki 18 amžiaus pabaigos Prancūzijos revoliucijos ir Restauracijos laikotarpiu (1814−30). Anglijoje nuo 13 amžiaus 2 pusės ordonansais vadinti karaliaus asmeniškai skelbti mažiau svarbūs ir laikini (kitaip nei statutai) potvarkiai; 1537 jie prilyginti statutams.