oreivỹstė, skraidymas lengvesniais už orą orlaiviais, aerostatais (dirižabliais, oro balionais). Bendras orlaivio svoris (kartu ir dujų svoris), padalytas iš bendro tūrio, yra lengvesnis už orą (Archimedo dėsnis). Pradžioje naudotas karštas oras, vėliau vandenilis, helis.
Istorija
Karšto oro balionas Kongming žibintas buvo sukurtas 2–3 a. Kinijoje. Vėliau tokie balionai paplito kaip pramoga. Manoma, 1709 Lisabonoje kunigas ir išradėjas Bartolomeu de Gusmão padarė balioną, pripildė jį karšto oro, ir balionas kambaryje pakilo į palubę. Su balionu Passarola pats bandė pakilti iš Šv. Jurgio pilies Lisabonoje. Pirmąjį karšto oro balioną 1782–83 pagamino ir sėkmingai išbandė broliai J.-M. Montgolfier ir J.-É. Montgolfier. 1783 09 19 apie 790 m3 tūrio baliono su pintine, kurioje buvo avinas, gaidys ir antis, skrydis demonstruotas prieš Versalio rūmus. 1783 10 15 Paryžiuje Jeanas-François Pilâtre’as de Rozier skrido balionu prisirišęs virve. 1783 11 21 bandytas karšto oro balionas su geležine pakura; juo skrido Jeanas-François Pilâtre’as de Rozier ir François Laurentas d’Arlandes’as (abu Prancūzija).
Montgolfier oro balionas (Londono Mokslo muziejus)
1783 12 01 Jacquesas Alexandreʼas Césaris Charles’is ir Nicolas-Louis Robert’as (abu Prancūzija) 2,5 h skraidė vandenilio pripildytu oro balionu ir 3,4 km aukštyje matavo oro slėgį ir temperatūrą. Jeanas Baptisteʼas Marie Meusnier (Prancūzija) tobulino oro balionų skridimo ir valdymo parametrus, pasiūlė oro balioną daryti elipsoido formos. 1785 01 07 Jeanas-Pierreʼas Blanchard’as (Prancūzija) ir Johnas Jeffriesas (Jungtinės Amerikos Valstijos) su vandenilio pripildytu balionu perskrido Lamanšo sąsiaurį. Prancūzija kare su Austrija 1794 oro balioną panaudojo žvalgybai. 1803 karšto oro balionu prancūzas André-Jacquesas Garnerinas, startavęs iš Maskvos, nuskrido apie 300 km. 1805 Ivanas Kruzenšternas (Rusija) oro balionais tyrė įvairius fizikinius reiškinius. Per 1848–49 Italijos revoliuciją austrai iš oro balionų padegamosiomis bombomis bombardavo sukilusią Veneciją.
1852 09 24 Baptisteʼas Julesʼis Henri Jacquesʼas Giffard’as (Prancūzija) išrado pirmąjį garo varikliu varomą cigaro formos aerostatą – dirižablį ir juo skrido 11 km/h greičiu. Alberto Santosas-Dumont’as (Brazilija) dirižabliui pritaikė apie 2,5 kW (3,5 AJ) vidaus degimo variklį ir su šiuo dirižabliu 1901 apskrido Eiffelio bokštą.
standžios konstrukcijos dirižablis Norge (1926)
1861–65 Jungtinių Amerikos Valstijų pilietiniame kare iš aerostatų buvo koreguojama artilerijos ugnis. 1875 D. Mendelejevas iškėlė stratostato idėją, 1887 K. Ciolkovskis – bekarkasio keičiamo tūrio su dujų pašildymu dirižablio idėją. 1900 07 03 išbandytas Ferdinando von Zeppelino (Vokietija) standžios konstrukcijos dirižablis. I pasauliniame kare oro balionai ir dirižabliai (greitis 80–130 km/h) buvo naudojami žvalgybai, artilerijos ugniai koreguoti, bombardavimui, pririšamieji oro balionai – kaip užtvara priešo lėktuvams. Oreivystės priemonės naudotos ir Rusijos pilietiniame kare. 20 a. 3 dešimtmetyje oreivystė imta naudoti moksliniams tyrimams, transportui, sportui. 1926 R. Amundsenas, U. Nobile pusiau standžios konstrukcijos dirižabliu Norge per 71 h nuskriejo iš Špicbergeno salos per Šiaurės ašigalį į Aliaską.
1929 08 08–29 standžios konstrukcijos dirižabliu LZ 127 Graf Zeppelin (Vokietija) pirmą kartą 4 etapais buvo apskrieta Žemė (1932–37 šis dirižablis 136 kartus nuskrido iš Vokietijos į Pietų Ameriką, 7 kartus į Jungtines Amerikos Valstijas, nuskraidino 13 100 keleivių). 20 a. 3 dešimtmečio pradžioje SSRS, Belgijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų oreiviai tyrė stratosferą, pasiekė kelis aukščio rekordus. 20 a. 3–4 dešimtmetyje aerostatais gauta vertingų duomenų apie atmosferos cirkuliacijos sroves ir kitus jos fizikinius reiškinius. Imta plėtoti oreivystės sportą. 1934 Pavelas Fedosejenka, AndrejusVasenka ir Ilja Usyskinas stratostatu OACh1 pakilo į 22 km aukštį ir išbuvo 7 h 4 minutes. SSRS 1941–45 aerostatais buvo žvalgoma, koreguojama artilerijos ugnis, užtveriamas kelias priešo lėktuvams (ypač Maskvos ir Leningrado gynyboje). Jungtinės Amerikos Valstijos nuo 1943 naudojo dirižablius priešų povandeniniams laivams ieškoti, skęstantiems jūrininkams, lakūnams gelbėti. 20 a. 5 dešimtmetyje buvo plėtojama aerostatinė astronomija, kosminių kūnų, reiškinių ir procesų fizikos tyrimai aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose. 1953–60 Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS, rengdamosi skraidinti žmones į kosmosą, leido automatinius aerostatus su žmonėmis į 25–35 km aukštį. Gauta daug medicinos, biologijos, kosminio spinduliavimo duomenų, patobulintos kosminio nusileidimo sistemos. 1960 10 22 Bruninge (Nebraskos valstija) Paulas Edwardas Yostas vėl panaudojo karšto oro balioną, įrodydamas klasikinio Montgolfier baliono patikimumą. Apvalkalą imta daryti iš stiprių sintetinių medžiagų (pvz., nailono), oras įkaitinamas deginant propano ir butano dujų mišinį. Nuo 1968 SSRS ir Prancūzija aerostatais, pakylančiais į 40–45 km aukštį, tyrė fizikinius procesus atmosferoje. 1978 08 11–17 pirmą kartą 4500 m3 talpos Double Eagle II helio pripildytu balionu Atlantą (apie 5000 km) 5−7,5 km aukštyje perskrido Maxieʼis Andersonas, Benjaminas Abruzzo ir Larryʼis Newmanas (visi Jungtinės Amerikos Valstijos). 1980 04 11 Sidas Connas (Jungtinės Amerikos Valstijos) su žmona Eleonora karšto oro balionu pirmieji perskrido Šiaurės ašigalį. 1995 02 18−21 Jamesas Stephenas Fossettas (Jungtinės Amerikos Valstijos) pirmą kartą helio pripildytu balionu vienas perskrido Ramųjį vandenyną (8737 km). 2002 06 19−07 03 jis vienas nesustodamas oro balionu apskrido aplink pasaulį per 14 d ir 19 valandų.
Lietuvoje
oro balionų čempionatas Birštone (2016)
Pirmas Lietuvoje skrydis oro balionu įvyko 1806 Vilniuje. 1988 Vilniuje įvyko steigiamoji Lietuvos oreivių draugijos konferencija. Tada oreivis Leonas Simniška pakilo į orą iš polietileno plėvelės pagamintu oro balionu. 2006 11 27 pagerintas Lietuvos rekordas, kai alpinistas V. Vitkauskas ir oreivis Vytautas Samarinas karšto oro balionu pakilo į 10,078 km aukštį. 2020 Lietuvoje įregistruota apie 80 karštųjų dujų oro balionų, išduota apie 150 pilotų licencijų, įsteigtos kelios pilotų mokyklos, kuriose mokosi ir oreiviai iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Vokietijos. 2020 Lietuvoje veikė 15 oreivių klubų.