orientỹras (karyboje) (lot. (sol) oriens, kilm. orientis – tekanti saulė), gerai matomas, žymus vietovės daiktas, pagal kurį galima orientuotis, nurodyti ko nors buvimo vietą, kryptį ir padėtį. Pagal orientyrą susitariama nustatyti padalinio buvimo vietą, judėjimo kryptį, per mūšį jam vadovauti, valdyti ugnį, nurodyti taikinius ir kita. Taškinis orientyras užima vietovėje palyginti nedidelį plotą (pvz., bokštas, pavienis medis, stulpas ir kita). Linijinis orientyras yra siauras, bet ilgas (pvz., upė, kelias, geležinkelis, magistralinė elektros linija ir kita). Plotinis orientyras yra išsidėstęs palyginti dideliame plote (pvz., gyvenvietė, ežeras, pelkė, miško masyvas ir kita). Orientyrą nurodo vyresnysis vadas.

645