orkèstras (orchestra), organizuotas muzikos atlikėjų instrumentininkų kolektyvas. Paprastai groja vadovaujamas dirigento. Orkestras atlieka specialiai jiems parašytus ar aranžuotus instrumentinės muzikos kūrinius. Kitaip nei kituose kamerinės muzikos ansambliuose, orkestruose instrumentinę partiją gali atlikti ne vienas, o keletas muzikantų (vadinamasis dubliavimas). Orkestrai gali būti vienarūšiai (styginių instrumentų orkestras) ir mišrieji (simfoniniai orkestrai), pagal atlikėjų ir partijų skaičių – mažieji ir didieji (kartais skiriama ir vidutinė sudėtis). Orkestro rūšys: kamerinis orkestras, simfoninis orkestras, pučiamųjų instrumentų orkestras, styginių instrumentų orkestras, karinis orkestras, lengvosios muzikos orkestras, pramoginės muzikos orkestras, liaudies instrumentų orkestras, džiazo orkestras (bigbendas). Europos muzikos raidai reikšmingiausias buvo simfoninis orkestras.

Orkestro pobūdžio instrumetinės sudėtys gyvavo jau antikos laikais. Viduramžiais Europos aristokratų rūmuose ir dvaruose būdavo suburiami daugelio instrumentininkų kolektyvai (dažniausiai iškilmingoms progoms). Šiuolaikinę termino reikšmę atitinkantys orkestrai atsirado 16 a. pabaigoje. Itin sparti orkestrų raida vyko 19 amžiuje. 20 a. – 21 a. pr. būdinga orkestrų įvairovė, dažnai jų sudėtis nebūna tipinė.

LIETUVOJE didikų rūmuose į orkestrus panašūs dideli muzikantų kolektyvai žinomi nuo 15 amžiaus. 19 a. atsirado pirmieji simfoniniai orkestrai. Nuo 20 a. 2 pusės Lietuvoje ir užsienyje koncertuoja Lietuvos kamerinis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, pučiamųjų orkestras Trimitas ir kiti orkestrai.