órlaivio užgrobmas, lėktùvo užgrobmas, nusikaltimas, kai skrendančiame orlaivyje (dažniausiai keleiviniame lėktuve) esantis asmuo (asmenys) neteisėtai, panaudodamas prievartą ar grasindamas ją panaudoti, reikalauja pakeisti orlaivio skrydžio maršrutą ir skristi kita kryptimi (kartais pagrobėjai ima pilotuoti orlaivį patys) ir (arba) pagrobia orlaivyje esančius žmones (įgulos narius ir keleivius) kaip įkaitus, kad būtų patenkinti pagrobėjų reikalavimai valstybinės valdžios institucijoms. Dėl orlaivio užgrobimo iškyla pavojus oro transporto eksploatavimo ir visuomenės saugumui, orlaivyje esančių žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui, pačiam orlaiviui, kartais ir kitiems ore ar žemėje esantiems objektams. Baudžiamojoje teisėje orlaivio užgrobimas dažniausiai vertinamas kaip teroro aktas, nesvarbu, ar jis įvykdytas politiniais motyvais, ar susijęs su įprastiniu kriminaliniu nusikalstamumu. Tarptautinėje teisėje atsakomybę už orlaivio užgrobimą reglamentuoja 1963 Tokijo konvencija dėl nusikaltimų ir tam tikrų kitų veiksmų, padarytų orlaiviuose, 1970 Hagos konvencija dėl kovos su neteisėtu orlaivio pagrobimu, 1971 Montréalio konvencija dėl kovos su smurtu prieš civilinės aviacijos saugumą (1997 prie šių konvencijų prisijungė ir Lietuva). Visos šias konvencijas pasirašiusios valstybės įsipareigoja už orlaivio užgrobimą taikyti griežtas bausmes, prireikus išduoti nusikaltėlį valstybei, kurios pilietis jis yra, arba orlaivio registravimo valstybei ir imtis priemonių, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų. Už orlaivio užgrobimą atsako ir juridiniai asmenys (teroristinės, karinės, politinės ir kitos organizacijos, prisidėjusios prie nusikaltimo organizavimo ir vykdymo).

Orlaivio užgrobimas pirmą kartą užfiksuotas 1931 Peru. Orlaivio užgrobimo atvejų labai padaugėjo 20 amžiaus 7 dešimtmetyje, kai teroristinių organizacijų nariai ėmė grobti civilinius oro lainerius kartu su visais juose esančiais keleiviais. 1948–57 pasaulyje įvykdyta 15, 1958–67 – 48, 1968–77 – net 414 orlaivių užgrobimų (vien 1969 užgrobti 82 lėktuvai). Nuo 1968 orlaivio užgrobimą itin dažnai naudojo palestiniečių teroristai, paimdami įkaitais Izraelio piliečius. SSRS 20 amžiaus 8–9 dešimtmetyje padaugėjo orlaivių užgrobimų (dažniausiai nesėkmingų), kurie buvo vykdomi siekiant pabėgti į užsienį. Kai kurie orlaivių užgrobimai pareikalavo daugybės žmonių aukų (pagrobėjams panaudojus šaunamuosius ginklus, sprogmenis, įvykus lėktuvų avarijoms, teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdant įkaitų išlaisvinimo operacijas). Pasaulio istorijoje tragiškiausias pagal aukų skaičių ir padarinius orlaivio užgrobimas įvykdytas 2001 09 11 (Rugsėjo vienuoliktoji), kai iš arabų valstybių kilę 19 islamo ekstremistų, susiję su teroristine organizacija al Kaida, ginkluoti šaltaisiais ginklais, virš Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos užgrobė 4 komercinius keleivinius lėktuvus Boeing (2 iš jų priklausė bendrovei American Airlines, Inc, kiti 2 – United Airlines) kartu su juose esančiais 246 žmonėmis (213 keleivių ir 33 įgulų nariai) ir nukreipė juos į pasirinktus taikinius žemėje. 2 iš užgrobtų lėktuvų rėžėsi į Pasaulio prekybos centro pastatus Niujorke, 1 – į Pentagoną, ketvirtasis nukrito šalia Shanksville’io (Pensilvanijos valstija) nepasiekęs tikslo (greičiausiai Kapitolijaus ar Baltųjų rūmų Vašingtone). Žuvo visi 246 užgrobtų lėktuvų įgulų nariai ir keleiviai, taip pat 2731 žmogus ant žemės, iš viso (be pačių pagrobėjų) 2977 žmonės (93 valstybių piliečiai, tarp jų – 1 Lietuvos pilietė), dar daugiau kaip 6290 žmonių sužeista, 24 dingo be žinios. Dėl šių įvykių Jungtinės Amerikos Valstijos 2001 rudenį karine invazija į Afganistaną ir 2003 į Iraką pradėjo karą su terorizmu visame pasaulyje.

LIETUVOJE plačiausiai pagarsėjęs orlaivio užgrobimo atvejis įvyko 1970 10 15, kai tėvas ir sūnus P. ir A. Brazinskai užgrobė virš Gruzijos teritorijos reisu Batumi–Suchumi skrendantį lėktuvą An‑24B su 5 įgulos nariais ir 45 keleiviais. Pagrobėjai, grasindami šaunamaisiais ginklais, pareikalavo skristi į Turkiją, lėktuvo įgulai pasipriešinus nušovė stiuardesę ir sužeidė dar 3 įgulos narius. Lėktuvui nutūpus Turkijoje, pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo suimti ir įkalinti. Brazinskų byla susilaukė didelio tarptautinio atgarsio: SSRS reikalavo juos išduoti, Jungtinių Amertikos Valstijų lietuvių išeiviai – išlaisvinti kaip politinius pabėgėlius. Turkijos teismas P. Brazinską nuteisė 8 metų, A. Brazinską – 2 metų laisvės atėmimo (1974 abu amnestuoti ir paleisti). Lietuvos teritorijoje 1970 11 13, 1973, 1977 nesėkmingai bandyta užgrobti lėktuvus, skrendančius maršrutu Vilnius–Palanga (taip pat siekiant pabėgti į Vakarus).

Pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) fizinis asmuo, užgrobęs orlaivį, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų; jeigu užgrobimo metu buvo panaudotas fizinis smurtas ar grasinama smurtu – laisvės atėmimu nuo 3 iki 8 metų; jeigu buvo panaudotas šaunamasis ginklas, sprogmuo ar kita orlaivio įgulos, keleivių gyvybei ar sveikatai pavojinga priemonė – laisvės atėmimu nuo 5 iki 10 metų; jeigu dėl orlaivio užgrobimo įvyko incidentas, avarija ar atsirado kitų labai sunkių padarinių – laisvės atėmimu nuo 10 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

2017