orleaniẽčiai (prancūzų k. orléaniste), Prancūzijos monarchistai, remiantys Burbonų jaunesniosios – Orleanų šakos – pretenzijas į sostą. Kitaip nei Burbonų vyresniosios šakos šalininkai legitimistai, orleaniečiai neakcentuoja monarcho dieviškosios teisės valdyti, ir kitaip nei bonapartininkai, pabrėžia piliečių lygybę prieš įstatymą, jų teisę į liberalias laisves. Orleano kunigaikščiai nuo seno buvo opozicijos Burbonų valdymui centru. 18 amžiaus pabaigoje Prancūzijoje kilus revoliucijai Orleano princas Liudvikas Pilypas Juozapas greitai tapo liberalių rojalistų lyderiu, paskui šliejosi prie jakobinų, pasivadino Pilypu Egalitė. Jo sūnus Liudvikas Pilypas kariavo revoliucinės kariuomenės eilėse, bet buvo priverstas bėgti, 1815 atkūrus Burbonų valdžią grįžo. Jo šalininkai buvo tapatinami su liberalais. 1830 Liepos revoliucijai nuvertus Burbonus karaliumi tapo Orleano kunigaikštis Liudvikas Pilypas, titulavęsis ne Prancūzijos, o prancūzų (t. y. liaudies) karaliumi. Orleaniečių mėginimas Prancūzijos sąlygomis suderinti karaliaus valdžią ir liberalią demokratiją nebuvo sėkmingas, per 1848 revoliuciją jie neteko valdžios, bet prestižą išsaugojo. 1883 pasibaigus vyresniosios Burbonų linijos vyriškai linijai prie orleaniečių prisidėjo ir dauguma legitimistų. 19 amžiaus pabaigoje orleaniečiai nustojo būti įtakinga politinė jėga, dalis jų tapo respublikonais. Kai kurias jų idėjas perėmė radikalus dešinysis Action française judėjimas.

2271