óro jonizãcija, elektronų, jonų susidarymas ore iš dujų neutraliųjų atomų ir molekulių. Vyksta dėl išorinio radioaktyviųjų medžiagų (Žemės plutoje esančių radioaktyviųjų mineralų, ore esančio radono), Saulės spinduliuotės, kosminių spindulių, Žemės atmosferos poveikio. Gali sukelti ir cheminės reakcijos, elektroterminiai procesai, kuro degimas, metalų suvirinimas ir pjovimas ar kiti vyksmai, kuriems būdinga didelė energija. Kartais oras jonizuojamas dėl higienos ar saugumo reikalavimų. Teigiamieji jonai dažniausiai susidaro veikiant radioaktyviųjų šaltinių jonizuojančiajai spinduliuotei, neigiamieji – dar ir vandeniui garuojant. Siaučiant audrai, degant miškui gali susidaryti ir teigiamieji, ir neigiamieji jonai. Normaliomis oro sąlygomis teigiamųjų jonų tankis – iki 1500 c–3 (prieš audrą daugiau kaip 5000 c–3), neigiamųjų – iki 800 c–3 (per audrą iki kelių tūkstančių); uždarose patalpose jonų tankis mažesnis, be to, jie gyvuoja trumpiau. Stiprus elektrinis laukas (stipresnis uždarose patalpose negu lauke) pagreitina teigiamuosius ir neigiamuosius jonus. Neigiamieji jonai gali atsirasti ir natūraliai (šukuojant plaukus plastikinėmis šukomis, žmogui kvėpuojant). Sumažėjus uždaroje patalpoje neigiamųjų jonų dažniausiai pablogėja organizmo įsotinimas deguonimi ir jo pernaša į ląsteles ir audinius, teigiamieji jonai lėtina įsotinimą deguonimi sukeldami deguonies trūkumo simptomus. Per didelis teigiamųjų jonų tankis Žemės atmosferoje dažniausiai pablogina savijautą, sukelia stresą, daugelį kitų organizmo veiklos sutrikimų, o neigiamųjų – gali normalizuoti kraujospūdį, kraujo sudėtį, audinių kvėpavimą, centrinės ir periferinės nervų sistemos funkcijas, galvos smegenų veiklą, padidinti atsparumą peršalimo ligoms, pagerinti nuotaiką ir budrumą. Protiniam ir fiziniam darbingumui didinti uždarų ir dirbtinės atmosferos patalpų oras dažniausiai jonizuojamas naudojant neigiamosios jonizacijos prietaisus arba radioaktyviuosius izotopus.

2482