óro navigãcija, aeronavigãcija (aero… + navigacija), orlaivių skraidymo valdymas ir jų padėties nustatymas skraidant. Apima metodus ir technines priemones orlaivio padėties koordinatėms, skrydžio krypčiai, aukščiui ir kitiems skridimo rodikliams nustatyti ir stebėti. Orlaivį nustatytu maršrutu per visą skridimo laiką valdo automatinis pilotas arba orlaivio įgula, tikslumą ir saugą seka orlaivio įgula ir skrydžio vadovai. Skrendančio orlaivio koordinatės nustatomos kelio skaičiavimo (pagal inercinę atskaitos sistemą, t. p. naudojantis Dopplerio reiškiniu), padėties nustatymo (radiolokatoriais arba astronominiais prietaisais nustačius kryptį ir išmatavus atstumus tarp orlaivio ir orientyro, pvz., dangaus šviesulio, švyturio), lyginamuoju (iš matomų Žemės orientyrų arba stebint juos prietaisais), ekstreminiu (matuojant Žemės magnetinio, gravitacijos lauko ir kitus geofizikinius parametrus) būdu. Skrydžio maršrutas vaizduojamas plokštumoje kaip suma ortodromių tarp tarpinių maršruto punktų, kurių padėtį nusako pradinės ir galinės geografinės koordinatės. Oro navigacijos parametrams sekti naudojamos geotechninės (aviahorizontas, barometrinis aukščiamatis, greičio rodytuvas, magnetinis ir giroskopinis kompasas), radiotechninės (radionavigacijos sistema, radiolokaciniai prietaisai, radioskopas, doplerinis greičio matuoklis, radijo aukščiamatis), astronominės (astronominis jutiklis, astronominis kompasas, sekstantas), šviesos technikos (orlaivių, aerodromų, bokštų šviesos) priemonės. Automatizuotoji kompleksinė oro navigacijos sistema navigacinę informaciją renka, apdoroja ir vaizduoja automatiškai.

-oreivystė