Londono Heathrow oro uostas

Singapūro Changi oro uosto vidus

óro úostas, oro transporto įmonė orlaivių skrydžiams valdyti ir aptarnauti. Oro uosto tarnybos garantuoja saugius ir patikimus orlaivių skrydžius, aptarnauja išskrendančius ir atskrendančius keleivius, tvarko siunčiamus ir gaunamus krovinius, paštą, keleivių bagažą. Turi aerodromą su orlaivių kilimo ir tūpimo takais, stovėjimo aikštelėmis, saugos juostomis, keleivių terminalo pastatą (arba kelis keleivių terminalo pastatus), kuriame būna stoties pastatas, techninių tarnybų pastatai, peronai, antžeminės ir požeminės perėjos ir paviljonai, viešbutis (arba keli viešbučiai), maisto ruošimo ir maitinimo įmonės, stoties aikštė su automobilių stovėjimo aikštele ir kiti statiniai, angarų orlaiviams laikyti, prižiūrėti ir remontuoti, orlaivių techninės priežiūros aikštelių, krovinių sandėlių. Oro uosto teritorijoje būna gaisrinės, gelbėjimo, medicinos, policijos, apsaugos tarnybų punktai. Vietiniai oro uostai aptarnauja vietiniais (valstybės teritorijoje) maršrutais skraidančius orlaivius, tarptautiniai oro uostai – tarptautiniais maršrutais skraidančius orlaivius. Tarptautiniai dažniausiai užima didesnę teritoriją, turi daugiau techninių įrenginių ir tarnybų (pvz., muitinę, imigracijos, sanitarijos, karantino ir kitokių), didesnę keleivių stotį, teikia daugiau ir įvairesnių paslaugų. Oro uostai statomi atokiau nuo miestų, nes kildami ir leisdamiesi orlaiviai kelia didelį triukšmą. Su artimiausiu miestu turi būti patogus susisiekimas (autobusų, troleibusų, greitųjų tramvajų maršrutai, geležinkelio, metropoliteno linijos ir kita). Svarbesni tarptautiniai pasaulio oro uostai: Londono Heathrow, Paryžiaus Charles’io de Gaulle’io, Frankfurto prie Maino, Los Andželo, Memphio, Miami, Tokijo Narita ir Haneda, Amsterdamo Schipholio, Honkongo, Singapūro, Dubajaus, Madrido Barajaso ir kiti.

Architektūra

Pirmieji nedideli oro uostų keleivių terminalo pastatai pradėti statyti po I pasaulinio karo Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Prancūzijoje. Nuo 20 amžiaus 3 dešimtmečio oro uostų architektūroje stengtasi atsižvelgti į pastato techninius reikalavimus: Tempelhofo oro uostas Berlyne (1924, architektas A. Speeras), art deco stiliaus Gatwicko oro uostas Londone (1936, architektas F. Hoaras). Po II pasaulinio karo gerokai padaugėjus skrydžių pradėti statyti didesni oro uostų pastatai. Jiems dažniausiai būdinga metalinės ir gelžbetoninės laikančiosios konstrukcijos, saikingas dekoras, gausi vaizdinė informacija; patalpos išdėstytos zonomis: operacijų (bagažo, pašto, informacijos, techninės ir pagalbinės patalpos), išvykimo ir atvykimo (laukiamosios salės, restoranai, kavinės, prekybiniai kioskai, parduotuvės). Šalia oro uostų dažniausiai statomi viešbučiai. Pagal plano ir erdvių struktūrą skiriami linijiniai (4‑asis terminalas Londono Heathrow oro uoste, 1986, architektūros bendrovė Scott Brownrigg & Turner), palydoviniai (Paryžiaus Charles’io de Gaulle’io, pradėtas 1966, architektai P. Andreu, J. M. Duthilleulis), prieplaukos tipo oro uostai (O’Hare’o Čikagoje, 1963, architektūros bendrovė C. F. Murphy Associates). 20 amžiaus pabaigoje–21 amžiaus pradžioje pastatyta šiuolaikinių konstrukcijų oro uostų, juose naudojama moderni keleivių registravimo įranga, įkurti prekybos kompleksai, verslo klubai. Kiti žymesni oro uostai: Denverio (1994, architektas C. W. Fentressas), Chek Lap Kok Honkonge (1998, architektūros bendrovė Foster and Partners), Kansai Osakoje (1994, architektai R. Piano, N. Okabe, pastatytas Osakos įlankos dirbtinėje saloje), Stuttgarto (1992, architektas M. von Gerkanas).

Vilniaus oro uosto keleivių terminalas (2007, architektai R. Kučinskas ir L. Vaitys)

Lietuvoje

Vilniaus oro uostas

Pirmasis oro uostas pastatytas 1932 dabartinio Vilniaus oro uosto teritorijoje. Per II pasaulinį karą jis buvo naudojamas kaip karinis aerodromas, nuo 1944 – civilinis oro uostas, nuo 1991 – tarptautinis. 1954 senojo pastato vietoje pastatytas retrospektyvinės architektūros oro uosto keleivių terminalas (architektai D. Burdinas ir G. Jelkinas), šalia jo 1993 (architektai A. Alekna, G. Telksnys, L. Vaitys) ir 2007 (architektai R. Kučinskas ir L. Vaitys) pristatyti nauji keleivių terminalai. Oro uostas Kaune, Karmėlavoje, įsteigtas 1988 (nuo 1991 – tarptautinis), 2008 šalia pastatytas naujas oro uosto keleivių terminalas (architektas G. Natkevičius). 2017 rekonstruotas kilimo ir tūpimo takas. Palangoje oro uostas įsteigtas 1937 (nuo 1997 – tarptautinis), 2007 pastatytas naujas oro uosto keleivių terminalas (architektas A. Inčiūra).

2271

Lent. Lietuvos oro uostų krovinių ir keleivių apyvarta 2017
Oro uostai Išvykusių ir atvykusių keleivių skaičius (tūkst.) Pakrauta ir iškrauta krovinių (su paštu, t)
Vilniaus 3 761 9,7
Kauno 1 185 3,2
Palangos 297 0,03
iš viso 5 243 12,93