osciloskòpas (lot. oscillatio – svyravimas + gr. skopeō – žiūriu, stebiu),oscilografas procesams stebėti. Proceso parametrų neregistruoja. Įprasti osciloskopai pateikia elektrinio signalo įtampos ar srovės stiprio amplitudės priklausomybę nuo laiko. Galima stebėti greitai kintančių fizikinius procesų parametrus (slėgį, temperatūrą, greitį ir kita), paverstus elektriniais signalais. Sudarytas iš elektroninio vamzdžio, kuriame suformuojamas elektronų spindulys. Vienu metu gali analizuoti keletą elektrinių signalų – turi iki 4 elektrinio signalo įėjimo kanalų. Osciloskopas naudojamas moksliniuose tyrimuose, medicinoje (kardiochirurgijoje), telekomunikacijoje, pramonėje (tirti automobilių variklius), t. p. analizuoti elektros grandines ir įrenginius. Pirmasis osciloskopo prototipas – 19 a. sukurtas galvanometras, 1897 K. F. Braunas (Vokietija) sukūrė osciloskopą su katodiniu ekranu, 1946 H. Vollumas ir J. Murdockas (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) – osciloskopą su trigerio sistema.