òskų kalbà, italikų kalbų grupės kalba. Mirusi. Archajiškiausia grupės kalba. Apie 1500 prieš Kristų–1 a. po Kristaus vartojo Pietų ir Centrinėje Italijoje (į pietus nuo Lacijaus) gyvenę oskai. Buvo daugiau kaip 11 tarmių. Turėjo raštą (manoma, sukurtas apie 7 a. prieš Kristų), sudarytą etruskų abėcėlės pagrindu (etruskų raštas). Rašyta iš dešinės į kairę, žodžiai skirti tašku. Išliko apie 250 įrašų iš 5–1 a. prieš Kristų (dauguma rasta Kampanijoje) etruskų, graikų ir lotynų rašmenimis.