osmanzmas (pagal sultono Osmano I vardą), otomanzmas, jaunaturkių doktrina, visus Osmanų imperijos valdinius laikanti turkais osmanais. Susiformavo 19 amžiaus pabaigoje. Iš pradžių osmanizmas imperijos neturkų tautoms buvo palankus, nes jas, pavergtas ir diskriminuojamas, reikalauta laikyti lygiateisėmis su turkais. Po 1908 revoliucijos valdžioje įsitvirtinę jaunaturkiai pavertė osmanizmą neturkų tautų turkinimo priemone – buvo stengiamasi iš visų imperijos gyventojų sukurti osmanų naciją. Stiprėjantis neturkų tautų tautinis išsivaduojamasis judėjimas, 1911–12 Italijos–Turkijos karas ir 1912–13 Balkanų karai įrodė, kad, remiantis osmanizmo idėjomis, nepavyks konsoliduoti Osmanų imperijos ir išsaugoti valstybės vienybės. Osmanizmą pakeitė pantiurkizmas ir jaunaturkių atgaivintas panislamizmas.