otoltai (oto… + gr. lithos – akmuo), statokònijos, ausiẽs smlis, kristalai, esantys žmogaus, stuburinių ir kai kurių bestuburių pusiausvyros organuose. Otolitai yra sudaryti iš kalcio karbonato ar kitų druskų, briaunotų rutuliukų ar strypelių formos, nuo 3 iki 30 ir daugiau μm ilgio. Bestuburių otolitai vadinami statolitais ir yra statocistose. Žmogaus ir stuburinių gyvūnų otolitai yra vidinės ausies prieangio maišelių dėmių paviršiuje. Kartu su drebučių konsistencijos medžiaga otolitai sudaro otolitinę (statokoninę) membraną. Ši membrana dengia dėmės juntamąsias plaukuotas ląsteles ir sulipdo jų plaukelius. Keičiantis kūno padėčiai otolitai, veikiami žemės traukos, mechaniškai spaudžia ar tempia juntamųjų plaukuotųjų ląstelių plaukelius. Šis dirginimas perduodamas nervinėms skaiduloms ir siunčiamas į centrinę nervų sistemą. Taip yra suvokiama galvos padėtis ir linijinis pagreitis.

2064