ovuliãcija (ovulatio < gr. ovum – kiaušinis), moters ir žinduolių patelių organizme vykstantis procesas, per kurį plyšta folikulo sienelė ir subrendusi moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušinis – patenka į pilvo ertmę kartu su folikuliniu skysčiu. Sukelia hormonų koncentracijos pokyčiai. Kiaušinis dažniausia prilimpa prie kiaušidės, kurią supa kiaušintakio fimbrijos. Patekęs į kiaušintakį kiaušinis po 4–6 parų pasiekia gimdą ir, jeigu nebuvo apvaisintas, suyra ir pašalinamas per mėnesines kartu su atkrintamuoju gimdos gleivinės sluoksniu. Apvaisintas kiaušinis įsitvirtina gleivinėje ir pradeda augti. Ovuliacija dažniausia įvyksta ciklo viduryje (12–14 ciklo dieną, jei ciklo trukmė 28 dienos), bet jos laikas gali kisti, nes folikulai galutinai subręsta per skirtingą laikotarpį. Manoma, kad bręstantis folikulas pats sukelia savo paties ovuliaciją, nes jo gaminami estrogenai ir iš dalies progesteronas skatina liuteinizuojančio hormono didelio kiekio patekimą į kraują (dažniausia tai trunka apie 48 valandas). Ovuliacija vyksta apie parą. Dieną prieš ovuliaciją arba per ją kartais juntamas skausmas (dažniausia vienoje pilvo pusėje), nes plyšę folikulo ir kiaušidės dangalai dirgina pilvaplėvę, kurioje gausu juntamųjų nervinių galūnėlių. Per ovuliaciją moterims kartais atsiranda šiek tiek rusvų kraujingų išskyrų iš makšties, nes dėl padidėjusio liuteinizuojančio hormono kiekio ir staiga sumažėjusios estrogenų koncentracijos atsisluoksniuoja nedidelis gimdos gleivinės kiekis.

2022