europinis ožekšnis

ožẽkšnis (Euonymus), smaugikinių (Celastraceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 130 rūšių. Ožekšnis paplitęs Europoje, Azijoje, Australijoje, Šiaurės Amerikoje, Madagaskare. Lapus metantis arba visžalis krūmas, neaukštas medis arba liana. Lapai priešiniai, retai menturiniai arba pražanginiai, dantytu arba rinčiuotu lapalakščio kraštu su prielapiais. Žiedai dvilyčiai, keturnariai arba penkianariai, susitelkę į pažastinius, rečiau viršūninius kekės pavidalo žiedynus. Vainiklapiai gelsvi, geltoni, rausvi arba tamsiai raudoni. Mezginė su 4 arba 5 lizdais. Vaisius – ryškiaspalvė, dažn. rausva ar violetinė, rutuliška, dygliuota, sparnuota arba skiautėta atsidarančioji dėžutė. Sėklos juodos arba rudos, su oranžiniu arba raudonu sultingu apysėkliu. Beveik visų rūšių ožekšnių žievėje ir vaisiuose kaupiasi nuodingas alkaloidas evoniminas. Raudonasis ožekšnis (Euonymus atropurpureus) – vaistinis augalas, naudojamas širdies, kepenų ir virškinimo sistemos ligoms gydyti. Kai kurių rūšių ožekšnių šaknų ir stiebų žievėje yra 5–15 % gutaperčios. Parkuose, prie sodybų, gėlynuose, rečiau kambariuose kaip dekoratyvinis krūmas auginamas visžalis vijoklinis ožekšnis (Euonymus fortunei), japoninis ožekšnis (Euonymus japonicus), lapus metantis – sparnuotasis ožekšnis (Euonymus alatus), žemasis ožekšnis (Euonymus nanus) ir kiti. Daugelio ožekšnių mediena labai kieta ir skali, iš jos gaminami suvenyrai, namų apyvokos reikmenys, buvo gaminamos medinės vinys, audimo staklių skietai. Ožekšnių medžio anglys naudojamos piešimui. Lietuvoje savaime paplitusios 2 rūšys – europinis ožekšnis (Euonymus europaeus) ir karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus). Auga miškuose, pamiškėse, šlaituose. Gėlynuose dažnai auginami vijoklinis ožekšnis, japoninis ožekšnis, rečiau – sparnuotasis ožekšnis, raudonasis ožekšnis, žemasis ožekšnis.

849