mažoji ožiažolė

óžiažolė (Pimpinella), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 150 rūšių. Ožiažolė paplitusi Europoje, Afrikoje ir Azijoje, didžiausia rūšių įvairovė Rytų Azijoje. Daugiametė, retai dvimetė arba vienametė žolė su stora liemenine šaknimi arba gausiomis kuokštinėmis šaknimis. Stiebas status šakotas. Lapai sudėtiniai, 1–3 kartus plunksniški, būdinga heterofilija. Žiedai dvilyčiai, susitelkę į viršūninius ir šoninius sudėtinius skėčius su skraistėmis ir skraistelėmis. Vainiklapiai balti, retai rausvi. Vaisius – širdiškas ar kiaušiniškas skeltavaisis, sudarytas iš 2 merikarpių. Auga pievose, kalnų šlaituose, dažnai atvirose vietose. Anyžinė ožiažolė (Pimpinella anisum) vertinama kaip vaistinis ir prieskoninis augalas, iš jų lapų ir sėklų gaunamas eterinis aliejus, naudojamas medicinoje, parfumerijoje ir maisto pramonėje. Mažoji ožiažolė (Pimpinella saxifraga) sėklos vartojamos prieskoniams, liaudies medicinoje – virškinimo sutrikimams ir žaizdoms gydyti. Didžiosios ožiažolės (Pimpinella major) šaknys naudojamos likerių gamyboje, šaknys ir lapai slopina uždegimus. Lietuvoje 2 rūšys. Mažoji ožiažolė labai dažna, didžioji ožiažolė – gana reta (aptinkama Vidurio ir šiaurvakarinėje Lietuvos dalyje). Daržuose kaip prieskoninis augalas kartais auginama anyžinė ožiažolė.

849