ozokeritas

ozokertas (gr. ozō – skleidžiu kvapą + kērós – vaškas), kaln vãškas, gamtinis bitumas. Susideda iš kietųjų alkanų (jų yra daugiausia), dervų. Nuo jų kiekio priklauso spalva (ji kinta nuo šviesiai geltonos iki juodos) ir kietumas (minkštas, plastiškas, kietas ir trapus). Lydosi 65–100 °C temperatūroje. Tankis 850−970 kg/m3. Degus. Tirpsta benzine, žibale, benzene, chloroforme, anglies disulfide, beveik netirpsta etanolyje, hidroksidų vandeniniuose tirpaluose. Ozokeritas susidarė Žemės gelmėse vėstant naftai (kylančiai iš Žemės gelmių uolienų plyšiais arba poromis) ir kristalizuojantis didelės molinės masės angliavandeniliams. Uolienose sudaro gyslas, lęšius, klodus. Išgaunamas plaunant karštu vandeniu arba garais, kartais − ekstrahuojant ligroinu. Ozokeritas − naudingoji iškasena. Naudojamas chemijos (lakų, dažų, klijų), parfumerijos ir kosmetikos (kremų, tepalų, lūpdažių) pramonėje, medicinoje (ozokerito terapijos), hidroizoliacinėms medžiagoms gaminti. Apdorojus sieros rūgštimi ir išbalinus gaunamas cerezinas. Daugiausia ozokerito randama Jungtinėse Amerikos Valstijose (Jutos valstija), Rumunijoje, Turkmėnijoje (Čelekeno pusiasalis), Ukrainoje (Lvovo sritis), Uzbekijoje (Ferganos slėnis).

2961