ozònas (gr. ozōn – skleidžiantis kvapą), O3, alotropinė deguonies atmaina. Melsvos aštraus dirginančio kvapo dujos. Molekulinė masė 47,998. Virimo temperatūra –111,9 °C, lydymosi temperatūra –192,5 °C. Kristalinio ozono tankis 1720 kg/m3 (–195,6 °C). Tirpsta vandenyje (1 tūryje H2O ištirpsta 0,21 tūrio ozono), hidroksidų vandeniniuose tirpaluose. Kaitinamas aukštesnėje kaip 100 °C temperatūroje greitai skyla ir išskiria daug šilumos, todėl oro ir ozono mišinys esant didelei O3 koncentracijai sprogsta. Ozonas yra daug stipresnis oksidatorius negu deguonis: oksiduoja metalus (išskyrus Au, Pt, Ir), anglį, sierą, cianidus, alkenus, alkoholius, aromatinius junginius ir kitas organines medžiagas. Ozonui reaguojant su šarminių metalų hidroksidais ir superoksidais susidaro ozonidai. Gaunamas veikiant orą arba deguonį ultravioletiniais spinduliais, elektros išlydžiu, skaidant peroksidus. Ozonas susidaro aukštesniuosiuose atmosferos sluoksniuose (veikiant jonizuojančiajai spinduliuotei, vykstant elektros išlydžiui perkūnijos metu). Daugiausia ozono yra stratosferoje, 20–25 km aukštyje, vadinamame ozono sluoksnyje, kuris sugeria trumpabangę (mažesnę kaip 300 nm) ultravioletinę spinduliuotę ir taip apsaugo gyvąją gamtą nuo žalingo jos poveikio. Nedidelė foninė ozono koncentracija, susidaranti dėl jo pernašos iš aukštesniųjų atmosferos sluoksnių, t. p. vykstant Saulės spinduliuotės ir kai kurių atmosferos teršalų sukeltoms ozono sintezės ir skilimo reakcijoms, būna ir arti Žemės paviršiaus. Didesnė koncentracija yra ašigaliuose ir miestuose, vasarą ir dienos metu. Ozonui reaguojant su automobilių išmetamais teršalais susidaro smogas. Ozonas naudojamas vaistams, sintetiniams tepalams, įvairiems organiniams junginiams gaminti, organinėms ir neorganinėms medžiagoms šalinti iš nuotekų, balinimui, oro ir vandens dezinfekavimui. Oro, vandens ir kitų medžiagų apdorojimas ozonu vadinamas ozonavimu. Nuodingas. Oras, kuriame ozono koncentracija 2–20 mg/m3, dirgina kvėpavimo takus, atsiranda kosulys, svaigsta galva, vemiama. Koncentracijos ribinė vertė 0,2 mg/m3. Ozoną, kaip pirmą cheminio elemento deguonies alotropinę atmainą, 1840 atrado ir pavadino Ch. F. Schönbeinas (Vokietija).

2509