óžragis, tirlitas, lietuvių muzikos instrumentas – lūpinis arba liežuvėlinis aerofonas. 20–50 centimetrų ilgio tuščiavidurio ožio rago plongalyje išgremžiama taurelės pavidalo išėma – pūstukas – arba plongalis nudrožiamas kaip birbynės kandiklis ir pririšamas liežuvėlis. Būna su 2–5 skylutėmis pirštams arba be jų. Nuo seno iki 20 a. pradžios visoje Lietuvoje naudotas kerdžių, kartais kaimo kapelų muzikantų; solo grojama ganymo signalai, tirliavimas, raliavimai, maršai, solo arba dviese – dainų (ir talalinių), šokių melodijos, kartais sutartinės. Nuo 20 a. 2 pusės naudojamas folkloro ansambliuose, lietuvių liaudies muzikos instrumentų orkestruose (nuo 1965 modifikuoti ožragiai su įstatomais pūstukais – lūpiniai 53–78 centimetrų ilgio ir liežuvėliniai 28–36 centimetrų ilgio). Į ožragius panašių muzikos instrumentų turi daugelis tautų.

kerdžius su ožragius (Kupiškio apylinkės, 20 a. 3–4 dešimtmetis)

1352