pačižos, prie batų tvirtinamos plieninės aštriabriaunės porinės pavažos čiuožti ledu. Yra dailiojo čiuožimo (pavaža truputį išlenkta, 3–4 mm storio, su dantukais priekyje, čiuožiamasis paviršius įgaubtas), lenktyninės (pavaža iki 45 cm ilgio, 0,75–1,0 mm storio, įtvirtinta į vamzdelį, čiuožiamasis paviršius plokščias), ledo ritulio (panašios į dailiojo čiuožimo, pavaža įtvirtinta į metalinį vamzdelį, be dantukų), ledo riedulio, mėgėjiškos pačiūžos. Pirmosios prieš 4000 m. padarytos iš gyvulių kaulų pačiūžos rastos Šveicarijoje. Manoma, nuo 12 a. Šiaurės tautos naudojo kaulines pačiūžas. 14 a. viduryje Olandijoje atsirado medinės pačiūžos su metalinėmis pavažomis, 1855 pagamintos pačiūžos su plieninėmis pavažomis. Pirmosios sportinės (lenktyninės) pačiūžos atsirado 19 a. pabaigoje Norvegijoje. Lietuvoje pačiūžos (medinės, pakaltos viela arba skardele) žinomos nuo 19 a. pabaigos, geležinės paplito po I pasaulinio karo.