pãdas, armeñs pãdas, arimo gilumoje sukietėjęs dirvožemio sluoksnis. Susidaro nuolatos ariant žemę vienodu gyliu dėl plūgo korpuso slėgio. Šlapia žemė slegiama daug labiau negu sausa. Dėl didesnio tankio, mažesnio poringumo padas sudaro dirbtinę vandensparą, lėtina drėgmės sunkimąsi iš viršutinių horizontų į apatinius ir sukelia armens laikiną įmirkimą. Dėl to blogėja žemės dirbimo sąlygos. Dirvožemyje lėtėja drėgmės ir oro apytaka, mikroorganizmų veikla, organinių liekanų mineralizacija ir mažiau gaminasi augalams reikalingų medžiagų. Paprasčiausias ir ekonomiškiausias pado naikinimo būdas yra armens gilinimas kartą per sėjomainos rotaciją, kai ariant kaskart priariama po kelis centimetrus podirvio žemės. Kuo armuo storesnis ir humusingesnis, tuo storesnis (iki 3–5 cm) podirvio sluoksnis vienu kartu priariamas. Gilinant armenį dirva gausiau tręšiama organinėmis trąšomis, rūgšti dirva kalkinama. Sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiai giliai (apie 50 cm) purenami kas 4–5 metrus. Trupinamas padas vasarą žiemkenčiams skirtuose laukuose arba rudenį, kai armuo optimaliai drėgnas.

190