pãdažas, dažinỹs, mikalas, patiekalų apyskystės konsistencijos pagardas. Gerina patiekalo skonį, kvapą, puošia jį, dažniausiai didina ir jo maistinę vertę. Mėsos, žuvų, daržovių šaltiesiems patiekalams dažniausiai naudojami šaltieji padažai (majonezas be priedų ir su priedais, aliejinis padažas su priedais, pomidorų, krienų, garstyčių padažas, drebučiai, marinatas; daugelis jų gaminami pramoniniu būdu), karštiesiems patiekalams – karštieji padažai, miltų, varškės, desertiniams patiekalams – saldieji padažai. Karštieji padažai gaminami iš mėsos, žuvų, grybų, daržovių sultinių, pieno, grietinės, sviesto, tirštinami pakepintais miltais, dedama prieskonių, prieskoninių daržovių ir priedų (vyno, grybų, kiaušinių, grietinės, grietinėlės, sviesto). Saldieji padažai būna šalti ir karšti; jų pagrindas – dažniausiai šviežių arba džiovintų vaisių ir uogų tyrė, pienas, tirštinami dažniausiai krakmolu (pieno padažas – svieste pakepintais miltais), gardinami cukrumi, cinamonu, vanilinu, citrinų sultimis. Lietuvių valstiečiai nuo seno košes, sklindžius, virtų ir tarkuotų bulvių patiekalus skanino spirgučių, pakepintais miltais sutirštintu pieno, grietinės padažu.