pajùtai (angl. Paiute, savivardis Numa), Šiaurės Amerikos indėnų genčių grupė (šiauriniai pajai – numai, arba paviotsai, ir pietiniai pajai – nuvūviai). Pajutams priskiriami banokai, monai, timbišai ir kavajisai). Gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (Oregono, Kalifornijos, Nevados, Jutos ir Arizonos valstijose). 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 6000 žmonių. Kaba pajutų kalba (indėnų kalbos), t. p. anglų kalba. Tikintieji – krikščionys, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (šamanizmas). Tradiciniai verslai – maisto rinkimas, medžioklė, žvejyba, žemdirbystė, amatai (pynimas, puodininkystė), dalis pajutų dirba kasybos pramonėje. Tradicinis būstas – apvali žagarų ir nendrių lūšna. Pajutų visuomenės socialinis pagrindas – mažoji šeima. Pasitaiko poliginija, poliandrija, leviratas, sororatas. Giminystė patrilokalinė. 19 amžiaus pradžioje prasidėję susidūrimai su amerikiečiais paspartino pajutų konsolidavimąsi, atsirado genčių vadų. 1878 pajutai buvo apgyvendinti rezervacijose.

2840