arklio pakinktai su pavalkais ir lanku: 1 – pavarža, 2 – sąmatas, 3 – apynasris, 4 – pavadis, 5 – lankas, 6 – pavalkai, 7 – pakantė, 8 – pakeltinė, 9 – balnelis, 10 – vadelės, 11 – ienos

arklio pakinktai su plėškėmis: 1 – grąžulas, 2 – apynasris, 3 – kaklininkas, 4, 5, 6, 8 – plėškės (4 – kartininkas, 5 – krūtindiržis, 6 – balnelis, 8 – viržiai), 7 – vadelės

pakiñktai, priemonė kinkomiems gyvuliams valdyti ir traukiamai transporto priemonei (vežimui, rogėms), žemės ūkio padargams (akėčioms, kultivatoriui, plūgui) prie jų prikabinti.

Rūšys

Būna arklių, jaučių, asilų, kupranugarių, šunų pakinktų.

Lietuvoje naudojami pakinktai

pakinktai (Marcinkonių etnografinė sodyba-muziejus)

Lietuvoje anksčiau buvo naudojami arklių ir jaučių, dabar – tik arklių pakinktai. Sudėtingesni ir įvairesni arklių pakinktai. Jie pagal svarbiausias traukiamąsias dalis skirstomi į pavalkinius ir plėškinius pakinktus. Pavalkinių pakinktų grupei priklauso pavalkai, lankas arba viržiai, balnelis su pavarža, viršutinė pakeltinė (pakeliamoji), antšonės, arba apatinė pakeltinė (pakeliamoji), kaklininkai, apynasris su žąslais, vadelės, plėškinių grupei – plėškės (krūtindiržis, kartininkas, balnelis su pavarža arba be jos, viržiai). Tokie pakinktų komplektai Lietuvos dvarų inventoriuose minimi nuo 16 amžiaus.

Pagal paskirtį būna darbiniai ir išeiginiai pakinktai. Išeiginiai – odiniai, puošnūs, prie jų kabinami skambalai, žvangučiai. Pagal naudojamus pakinktus ir kinkomų arklių skaičių skiriamas vieninis (pavalkai su viržiais į dvi arba į vieną ieną, pavalkai su lanku į dvi ienas, plėškėmis į vieną arba dvi ienas) ir porinis (pavalkai su viržiais į grąžulą ir plėškėmis į grąžulą) kinkymo būdas. Darbui ir išeigai valstiečiai kinkė vieną arba du, rečiau (darbui) tris–keturis arklius. Dvaruose važiavimui kinkė vieną–du arba keturis–šešis arklius pratėgiui (vienas paskui kitą). Kinkymas pavalkais be lanko yra senesnis už kitus kinkymo būdus; taip kinkoma Azijoje ir Europoje, pavalkais su lanku – daugiausia rytų slavų šalyse, Suomijoje, Estijoje, dalyje Lenkijos, plėškėmis – visoje Europoje. Vakarų ir Vidurio Lietuvoje daugiausia kinkoma pavalkais su viržiais, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje – pavalkais su lanku, Pietvakarių Lietuvoje – plėškėmis.

arklio kinkymo lankai (Biržų krašto muziejus Sėla)

Darbinius pakinktus lietuvių valstiečiai darėsi patys; išeiginius gamino amatininkai pakinktų dirbėjai (minimi 16 amžiaus dvarų inventoriuose). Iš pradžių pakinktų dirbėjai dirbo dvaruose, panaikinus baudžiavą jie tapo savarankiškais amatininkais, turėjo nuosavas dirbtuves, mokinių. Pakinktų dirbėjų amatas Lietuvoje išnyko 20 amžiaus viduryje pradėjus plačiai naudoti pramoninės gamybos pakinktus (20 amžiaus antroje pusėje dirbo pavieniai pakinktų dirbėjai, taisytojai, kurie dar ir tobulindavo prastai pagamintus naujus dirbinius). Sovietiniu laikotarpiu šiek tiek pakinktų gaminta Lietuvoje, dauguma buvo įvežama iš SSRS. 21 amžiaus pradžioje pakinktai importuojami iš Europos Sąjungos, Nepriklausomų Valstybių Sąjungos ir kitų šalių.

J. Laniauskaitė Pakinktai darbiniuose ratuose Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje / Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais Vilnius 1972; J. Laniauskaitė‑Morkūnienė Kinkymas pavalkais su viržiais Lietuvoje XIX a. II pusėje–XX a. I pusėje / LTSR Mokslų akademijos darbai. Serija A tomas 4 (89) 1984.

2227

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką