pakraštnės jros, prie žemynų prisišlieję dideli vandens baseinai, negiliai įsiterpę į sausumą, nuo vandenyno atskirti salų grandinėmis, pusiasaliais arba dugno slenksčiais. Pakraštinės jūros būna seklios (iki 500 m gylio), daugiausia plyti šelfo zonoje. Pakraštinių jūrų fizinės-geografinės sąlygos ir hidrologinis režimas panašus į vandenyno, tačiau vandens apykaitą su juo kai kur trukdo dugno slenksčiai.

Skiriamos pakraštinės šelfinės (Arkties vandenyno – Barentso, Karos, Laptevų jūra; Atlanto – Karibų, Šiaurės; Indijos – Andamanų; Ramiojo vandenyno – Beringo, Geltonoji, Japonijos, Pietų ir Rytų Kinijos, Ochotsko) ir pakraštinės atvirosios (Norvegijos jūra) jūros. Pakraštinės atvirosios jūros būna daug gilesnės, plyti ir už šelfo ribų.

254