paleoazijiẽčių kabos, paleosibiriẽčių kabos, Senóvės Sbiro kabos, skirtingos kilmės kalbos, paplitusios Šiaurės ir Šiaurės rytų Sibire bei Tolimuosiuose Rytuose. Ribojasi su tungusų, mandžiūrų, Uralo ir tiurkų kalbų teritorijomis (anksčiau buvo paplitusios šių kalbų teritorijose). Paleoazijiečių kalboms priklauso eskimų ir aleutų kalbos, Jenisiejaus kalbos, čiukčių ir kamčiadalų kalbos, jukagyrų kalba, nivchų kalba ir ainų kalba. Aleutų kalba (apie 100 žmonių) kalbama Komandoro (Beringo ir Medno) salose Rusijoje bei Aleutų salose ir Pribylovo saloje Jungtinėse Amerikos Valstjose. Eskimų kalbomis (apie 90 000) – Aliaskoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), Kanados šiaurinėje dalyje ir Grenlandijoje. Jukagyrų kalbos tarmės (daugiau kaip 100 žmonių; 21 a. pradžioje) paplitusios Kolymos vidurupio regione. Jenisiejaus kalbos buvo aptiktos centriniame Sibire palei Jenisiejaus upę (išliko tik ketų kalba; apie 550 kalbančiųjų). Čiukčių ir kamčiadalų kalbos (apie 13 000 kalbančiųjų) vartojamos Kamčiatkoje ir Čiukčių autonominėje apygardoje (Rusija). Nivchų ir ainų kalbos yra izoliuotosios. Nivchų kalba yra Amūro intako Amgunės upės baseino senbuvių (daugiau kaip 1000 žmonių) kalba. Ainų kalba (daugiau kaip 100 vartotojų) – ainų mažumos (apie 20 000 žmonių), gyvenančios Japonijoje Hokaido saloje, kalba; anksčiau buvo paplitusi Japonijos kitose salose, t. p. Sachalino, Kurilų salose ir Kamčiatkos pietų pakrantėje. Paleoazijiečių kalbų genetiniai santykiai su kitomis kalbinėmis šeimomis yra ginčytini.

1468