paleobiogeochèmija (paleo… + biogeochemija), geochemijos šaka, tirianti geocheminius procesus, susijusius su geologinėje praeityje egzistavusia biota (konkrečiame rajone augančių ir gyvenančių organizmų visuma). Vieni svarbiausių tyrimo objektų yra biolitų susidarymo ir kaitos geocheminiai procesai, paleobiotos įtaka cheminių elementų migracijai ir koncentracijai įvairaus amžiaus bei mineralinės sudėties uolienose. Tiriant iškastinės faunos liekanų cheminę sudėtį (ypač mikroelementinę ir izotopinę) gaunama paleobiogeochemijos žinių apie šių liekanų ir jas talpinančių uolienų amžių, susidarymo paleogeografines sąlygas (vandens baseinų temperatūrą, druskingumą), antrinių pokyčių pobūdį ir sąlygas. Paleobiogeochemijos tyrimai atliekami naudojant įvairius geocheminius metodus (rentgeno spektrometriją, atominę sugerties spektroskopiją, masių spektrometriją). Paleobiogeochemijos procesų pažinimas padeda ieškant degiųjų ir kitų biogeninės kilmės naudingųjų iškasenų, t. p. kai kurių metalų (vanadžio, urano, mangano, vario) sankaupų. Paleobiogeochemijos pradininkas – rusų mokslininkas V. Vernadskis.

Lietuvoje paleobiogeochemijos tyrimams priskiriami duomenys apie kambro, ordoviko ir silūro laikotarpių organinės medžiagos sudėtį ir jos įtaką naftos susidarymui Vakarų Lietuvoje (E. Kadūnienė, O. Zdanavičiūtė), organinės medžiagos įtaką padidėjusioms kai kurių metalų (vario, vanadžio, cinko) koncentracijoms ordoviko ir permo anglingose uolienose (J. Laškovas, V. Kadūnas). Paleobiogeochemijos tyrimų rezultatai publikuojami tarptautiniame žurnale Biogeochemistry (Olandija).

2961