paleoekològija (paleo… + ekologija), ekologijos šaka, tirianti organizmų tarpusavio ryšius ir sąveiką su aplinka geologinėje praeityje. Paleoekologija dar vadinama aplinkos archeologija, arba bioarcheologija. Tiria kaulus, kiautus, augalų, vabzdžių ir kitų organizmų liekanas, mikrofosilijas, kad galėtų atkurti praeities ekosistemas, organizmų santykį su gyvenamąja aplinka. Paleoekologija remiasi taksonominės paleontologijos, paleobiologijos, paleoklimatologijos, paleookeanologijos, geochemijos, geologijos, ichnologijos duomenimis. Kuo senesnės ekosistemos, tuo mažiau išlikusių fosilinių organizmų liekanų. Daugiausia tiriamos kvartero periodo holoceno epochos nuogulos.

838