palpãcija (lot. palpatio – čiupinėjimas), apčiuopà, tyrimo metodas – čiuopiant audinius ir organus įvertinamos jų ypatybės ir požymiai. Per tiriamą vietą braukiama delnu, ji čiuopiama, spaudoma. Palpacija tiriama oda, kraujagyslės, limfmazgiai, kepenys, blužnis, inkstai, sąnariai, įvairūs dariniai (pvz., navikas, pūlinys). Ji leidžia suvokti odos paviršiaus temperatūrą, drėgnumą, kai kurių organų padėtį, dydį, formą, konsistenciją, skausmingumą. Dažniausiai palpuojamas gulintis, kartais sėdintis ar stovintis (pvz., čiuopiant inkstą) ligonis. Kai tiriamas kūno paviršius, palpuojama vienu ar abiem delnais su ištiestais pirštais. Pilvo ertmės organai dažniausiai čiuopiami 3–4 pirštų galais, kurie slenka tiriamojo organo paviršiumi. Inkstai, kepenys, blužnis, navikas dažnai palpuojami abiem rankomis – kairiąja ranka tiriamasis organas prilaikomas, dešiniosios rankos pirštų galais čiuopiamas. Palpacija teikia duomenų apie audinių ir organų padėtį, formą, dydį, skausmingumą, padeda nustatyti daugelį ligų; jos duomenys dar tikslinami kitais tyrimo metodais.

2271