palvãžemiai (Planosols), sistematinė grupė dirvožemių, susidariusių lygaus ar įdubusio reljefo įvairiose (išskyrus aliuvines) uolienose. Iki 100 cm gylio jiems būdingas jaurinis horizontas ir stagniškumas. Palvažemiai būna karbonatingi iki 200 cm gylio. Dėl granuliometrinės sudėties pasunkėjimo palvažemiuose susidaro vandenspara, sukelianti viršutinių horizontų įmirkimą ir pelkėjimą. Paviršiuje be pilkšvojo palvažemio gali turėti puveninį, puveningąjį durpinį, durpiškąjį ar durpinį rūgštokus horizontus. Pasaulyje palvažemių yra apie 1,3 mln. km2 (0,9 % planetos dirvožemio dangos), randami kartu su išplautžemiais, rūgštžemiais ir verstžemiais. Paplitę Brazilijoje, Argentinoje, Jungtinių Amerikos Valstijų pietuose, Pietų Afrikoje, Australijoje, Pietų Azijoje. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir UNESCO pasaulio dirvožemių žemėlapio legendoje palvažemiai išskirti 1997. Iki tol palvažemiai buvo vadinami pseudoglėjiniais dirvožemiais. Lenkijoje palvažemiai atskirai neskiriami, jungiami su išplautžemiais. Lietuvoje palvažemiams priskiriami ir dvilytės dirvodarinės uolienos menkai derlingi dirvožemiai. Užima apie 1003 km2 (1,57 % dirvožemio dangos). Daugiausia paplitę Lietuvos pietrytinėje dalyje. Skirstomi į 4 pogrupius: sočiuosius, nesočiuosius, puveninguosius ir durpiškuosius palvažemius.

190

pseudoglėjiniai dirvožemiai; Planosols