baltai 11–12 amžiuje

pamednai, senprūsių gentis, gyvenusi Pamedėje. Nuo 10 a. juos puldinėjo lenkų kunigaikščiai. 1233 iš Kulmo žemės pradėjo puldinėti čia įsikūręs Vokiečių ordinas. 1233 ordino ir jo sąjungininko Rytų Pamario (lenkų) kariuomenė sumušė pamedėnus ir kitus prūsus Zirgūnos mūšyje, Christburgo apylinkėse. 1236 Vokiečių ordino ir Meisseno (Vokietija) grafo Heinricho kryžininkų kariuomenė sunaikino jų pilis visoje Pamedėje. 1237 pamedėnai pripažino Vokiečių ordino valdžią tam tikromis sąlygomis, kurios 13 a. 4 dešimtmetyje ir 5 dešimtmečio pradžioje taikytos ir kitų žemių pasidavusiems prūsams. Pamedėnai dalyvavo Pirmajame prūsų sukilime (1242–49) prieš Vokiečių ordino valdžią. 1243 06 15 su kitais prūsais ir jotvingiais sumušė ordino kariuomenę, išvadavo Pamedę, bet nepajėgė užimti Marienwerderio, Rėdino, Christburgo pilių. 1249 pamedėnai ir kiti prūsai sudarė su Vokiečių ordinu Christburgo taiką, bet faktiškai pasidavė tik pamedėnai. Didžiajame prūsų sukilime (1260–74) pamedėnai nedalyvavo. Jų žemės buvo vokiečių ir lenkų (šių ypač padaugėjo po 1454–66 Trylikamečio karo tarp Lenkijos ir Vokiečių ordino) kolonizuotos. Nenutautusių pamedėnų išliko iki 15 a. (daugiausia Christburgo komtūrijoje). Vėliau jie asimiliavosi su vokiečiais ir lenkais.

Š: PDusburgietis Prūsijos žemės kronika Vilnius 1985. EGudavičius Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje Vilnius 1989; Užmirštieji prūsai Vilnius 1999.

1777