J. Sibelijaus paminklas parke Helsinkyje (plienas, 1967, skulptorė E. Hiltunen; © LATGA / KUVASTO, 2020)
A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (granitas, 1984, skulptorius G. Jokūbonis, © LATGA, 2020, architektas V. E. Čekanauskas)
pamiñklas, skulptūros arba architektūros kūrinys ar jų ansamblis, kuriuo įamžinamas svarbus asmuo, istorinis įvykis, idėja. Dažniausiai statomas aikštėse, istorinėse vietose, yra skirtas papuošti miestą ar aplinką, pagerbti mirusį asmenį (antkapiniai paminklai). Formos: kolosas, paminklinė kolona, triumfo arka, epitafija, kenotafas, mauzoliejus, obeliskas, paminklinė skulptūra, kita. Prototipais laikomi senovės Rytų ir Egipto civilizacijos simboliniai statiniai (piramidės, obeliskai). Antikos laikotarpiu susiklostė paminklo pagrindinės formos, plėtotos vėlesnėse epochose. Viduramžiais labiausiai plito epitafija, 19 a. – paminklinė lenta, paminklinės statulos įvairios atmainos. Didelis įspūdingas reikšmingo istorinio įvykio arba asmens paminklas (kartais – bet koks paminklas) dar vadinamas monumentu.
2967