panteònas (gr. pantheion < pan… + theos – dievas), politeistinės religijos dievų visuma. Panteonas sudaromas pagal konkrečios religijos mitų ir kultų įvairias sistemas. Jam priskiriama įvairus skaičius dievų (skirtingai klasifikuojamų), dažniausiai vyrauja aukščiausiasis dievas arba aukščiausiųjų dievų pora. Pagrindinio dievo parinkimas ir funkcijų jam priskyrimas aiškinamas įvairiai (pagal šalies politinius prioritetus, ūkio pagrindinę šaką, klimato savitumą ir panašiai). Religijos kito, patyrė įvairių įtakų, reformų, nuosmukio ir pakilimo laikotarpių, turėjo vidinio gyvenimo dėsnius, struktūras, tipus, todėl ir panteonas nebuvo statiškas. Šalies politiniame gyvenime iškilus tam tikriems miestams ar sritims vietinės reikšmės dievai, genčių globėjai tapdavo aukščiausiaisiais dievais. Kartais dievo funkcijos ar savybės būdavo įasmeninamos ir ilgainiui imamos garbinti kaip nauji savarankiški dievai. Kito dievų reikšmingumas (svarbesniems dievams būdavo priskiriama kitų dievų funkcijos, o menkstančios svarbos dievų savybės – kitiems, juos ilgainiui galėjo būti liaujamasi garbinti), funkcijos (dangaus dievai tapdavo požemio dievais ir panašiai), kai kurie dievai, tikėta, mirdavo. Į panteoną kartais būdavo įtraukiami užkariautų tautų dievai, sutapatinti su savaisiais arba garbinti visi kartu. Šiuos procesus įtvirtina atnaujinti mitai, pakitę kultai.