vienametė aitrioji paprika

pãprikos, bulvinių (Solanaceae) šeimos, paprikos (Capsicum) genties vienamečiai ir daugiamečiai augalai. Žolės, krūmai arba puskrūmiai. 25 rūšys. Paplitusios Pietų ir Vidurio Amerikoje. Didžiausią ūkinę reikšmę turi vienametė paprika (Capsicum annuum). Kilusi iš Pietų Amerikos. Auginama atogrąžų, paatogrąžių ir vidutinio klimato kraštuose (Europoje nuo 16 a.). 30–150 cm aukščio. Stiebas labai šakotas. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški, smailėjantys, lygiakraščiai, žali, priešiniai. Žiedai dvilyčiai, savidulkiai, dideli, trumpakočiai, balti, žalsvi su violetiniu atspalviu, daugiausia išsidėstę po 1, rečiau po 2. Vaisius – 2–4 lizdų, 4–20 cm ilgio, 4–10 cm pločio, 25–100 g masės uoga. Būna žalia, raudona, oranžinė, geltona, violetinė arba ruda, dažniausiai kūgio arba rutulio formos, ritiniška arba smailėjanti prizmiška; turi 1700–4000 mg/kg vitamino C, iki 126 mg/kg karotino, B grupės vitaminų. Pagal alkaloido kapsicino kiekį veislės skirstomos į aitriąsias ir saldžiąsias (neturi alkaloido kapsicino arba turi jo labai mažai). Aitriųjų paprikų vaisiai vartojami kaip prieskonis, saldžiųjų – troškinami, kepami, konservuojami, valgomi žali. Paprikos mėgsta šilumą ir šviesą. Auginamos lauke ir šiltadaržiuose. Geriausiai auga 24–28 °C temperatūroje puriame, derlingo priesmėlio ar lengvo priemolio puveningame dirvožemyje. Į dirvą sodinami daigai, 55–56 d. auginti šiltadaržiuose. Vegetacija trunka 120–150 dienų. Lauke auginamos paprikos nuimamos prieš šalnas, šiltadaržiuose – prieš didesnį oro atšalimą. Žali vaisiai geriau prinoksta 20–25 °C temperatūroje. Lauke saldžiųjų paprikų derlius – 10–15 t/ha, šiltadaržiuose – 5–9 kg/m2. Sėklos išimamos iš prinokusių vaisių. Pasaulyje yra 3000 veislių, ūkinę reikšmę turi 500, Lietuvoje auginamos veislės: ‘Bruinsma Wonder’, ‘Daniul’, ‘Lastočka’. Dažniausios ligos: vytulys, alternariozė, kekerinis ir sklerotinis puvinys, kenkėjai – amarai.

2531