pãprikos, bulvinių (Solanaceae) šeimos, paprikos (Capsicum) genties vienamečiai ir daugiamečiai augalai. Žolės, krūmai arba puskrūmiai. 25 rūšys. Paplitusios Pietų ir Vidurio Amerikoje. Pasaulyje yra 3000 veislių, ūkinę reikšmę turi apie 500.
Vienametė paprika
Didžiausią ūkinę reikšmę turi vienametė paprika (Capsicum annuum). Kilusi iš Pietų Amerikos.
saldžioji vienametė paprika
Auginama atogrąžų, paatogrąžių ir vidutinio klimato kraštuose (Europoje nuo 16 amžiaus). 30–150 cm aukščio. Stiebas labai šakotas. Lapai ilgakočiai, kiaušiniški, smailėjantys, lygiakraščiai, žali, priešiniai. Žiedai dvilyčiai, savidulkiai, dideli, trumpakočiai, balti, žalsvi su violetiniu atspalviu, daugiausia išsidėstę po 1, rečiau po 2. Vaisius – 2–4 lizdų, 4–20 cm ilgio, 4–10 cm pločio, 25–100 g masės uoga. Būna žalia, raudona, oranžinė, geltona, violetinė arba ruda, dažniausiai kūgio arba rutulio formos, ritiniška arba smailėjanti prizmiška. Vaisius turi 1700–4000 mg/kg vitamino C, iki 126 mg/kg karotino, B grupės vitaminų. Pagal alkaloido kapsicino kiekį veislės skirstomos į aitriąsias ir saldžiąsias (neturi alkaloido kapsicino arba turi jo labai mažai). Aitriųjų paprikų vaisiai vartojami kaip prieskonis, saldžiųjų – troškinami, kepami, konservuojami, valgomi žali.
Auginimo sąlygos
Paprikos mėgsta šilumą ir šviesą. Auginamos lauke ir šiltadaržiuose. Geriausiai auga 24–28 °C temperatūroje puriame, derlingo priesmėlio ar lengvo priemolio puveningame dirvožemyje. Į dirvą sodinami daigai, 55–56 d. auginti šiltadaržiuose. Vegetacija trunka 120–150 dienų. Lauke auginamos paprikos nuimamos prieš šalnas, šiltadaržiuose – prieš didesnį oro atšalimą. Žali vaisiai geriau prinoksta 20–25 °C temperatūroje. Lauke saldžiųjų paprikų derlius – 10–15 t/ha, šiltadaržiuose – 5–9 kg/m2. Sėklos išimamos iš prinokusių vaisių.
aitrioji vienametė paprika
Ligos
Dažniausios ligos: vytulys, alternariozė, kekerinis ir sklerotinis puvinys, kenkėjai – amarai.
Lietuviškos paprikų veislės
Žinomesnės lietuviškos paprikų veislės: ‘Alanta’, ‘Reda’, ‘Gabija’. ‘Alanta’, vidutinio ankstyvumo, salotinės paskirties saldžiųjų paprikų veislė. Skirta auginti šiltnamiuose. Sukūrė Nijolė Maročkienė. Augalai 0,75–0,80 m aukščio, savidulkai. Vaisiai cilindro formos, stamboki, sultingi, švelnaus skonio, augantys – žali, sunokę – oranžiniai. Vaisiaus vidutinis ilgis 9,0–10,0 cm, skersmuo 8,0–9,0 cm, masė 220–250 gramų. Sodinama daigais. Pirmieji vaisiai pradeda nokti po 130–135 dienų nuo sėklų sudygimo.
saldžioji vienametė paprika ‘Alanta’
saldžioji vienametė paprika ‘Reda’
‘Reda’, vidutinio ankstyvumo saldžiųjų paprikų veislė. Sukūrė N. Maročkienė. Augalai savidulkai, vidutiniškai 79,0 cm aukščio, formuojantys dvi–tris pagrindines šakas. Vaisiai nupjauto cilindro formos, patrauklūs, sunokę ryškiai raudoni, vidutiniškai 10,1 cm ilgio, 6,9 cm skersmens, 185 g masės, geros biocheminės sudėties. Vaisių nokimo pradžia – rugpjūčio pirmoji dekada. Gerai auga ir dera nešildomuose šiltnamiuose, plėvele dengtuose šiltnamiuose ir po priedangomis, galima auginti lauke.
saldžiosios vienametės paprikos ‘Gabija’ vaisiai
‘Gabija’, vidutiniškai ankstyva vienametė saldžiųjų paprikų populiacinė veislė. Sukūrė N. Maročkienė ir Audrius Radzevičius individualios atrankos metodu. Rekomenduojama auginti pavasariniuose šiltnamiuose ir po priedangomis. Augalai 80–90 cm aukščio, tvirti, kompaktiški, lapija vešli, lapai vidutinio dydžio. Vaisiai kūgio formos, smailiomis viršūnėmis, ilgais koteliais, vidutiniškai 70–80 g masės, 11–13 cm ilgio, 4–5 cm skersmens, tvirtomis 4–5 mm skersmens sienelėmis, su 2–3 pertvaromis. Odelė blizgi, lygi. Vaisiai ir jų užuomazgos žalios spalvos, biologinėje brandoje – oranžiniai. Nuskinti vaisiai ilgai išlaiko gerą skonį. Vienas augalas išaugina 25–30 prekinių vaisių. Pirmieji vaisiai sunoksta po 135–140 dienų nuo sudygimo. Vidutinė vaisių derėjimo trukmė 62 dienos. Auginant eilėmis 70 x 40 cm atstumu, bendras vaisių derlius siekia 6,5–7 kg/m2. Vidutinis prekinis vaisių derlius sudaro apie 93 procentus.
2531
1242
-paprika