papuãsų kabos, didelė grupė kalbų, vartojamų daugiausia Naujosios Gvinėjos saloje ir aplink esančiuose Ramiojo vandenyno Bougainville’io, Saliamono salose, Molukų (Halmaheros, Timoro, Aloro salose), Bismarcko salynuose ir kitose salose, priklausančiose daugiausia Papua Naujajai Gvinėjai arba Indonezijai, t. p. Australijai, Rytų Timorui. Papuasų kalbomis laikomos visos to regiono kalbos, nepriklausančios austroneziečių ir australiečių šeimų kalboms. Ne visų papuasų kalbų genetinė giminystė įrodyta, ne visos gerai ištirtos. Kalbančiųjų apie 5 mln. (21 a. pradžioje). Mokslinėje literatūroje nėra nusistovėjusi papuasų kalbų klasifikacija. Dažniausiai skiriamos 33 savarankiškos papuasų kalbų šeimos, 12 izoliuotų kalbų ir aoie 10 kol kas neklasifikuotų kalbų; iš viso apie 860 kalbų (kiti šaltiniai nurodo apie 1000 kalbų). Didžiausia Trans‑Naujosios Gvinėjos kalbų šeima (apie 480 kalbų), paplitusi didžiojoje dalyje Papua Naujosios Gvinėjos, Indonezijai priklausančioje Rytų ir Šiaurės vakarų Papua bei Rytų Timore. Didžiausios kalbos – vakarų danių (apie 190 000 kalbančiųjų), enga (apie 165 000), melpa (apie 130 000), čimbų (arba kumanų, apie 115 000), bunakų (apie 100 000), ekarių (apie 100 000), makasių (apie 70 000), hulių (apie 70 000), kamanų (apie 64 000), golinų (apie 52 000), sinasina (apie 51 000), šiaurės vahgių (apie 47 000), hamtajų, benabena (abi po apie 45 000), imbongų (apie 43 000), bo‑ungų (apie 41 000), orokaiva (apie 35 000) ir kitos.

Kitos papuasų kalbų šeimos: toričelių (56 kalbos, vartojamos Papua Naujosios Gvinėjos šiaurinėje dalyje; gausiausios kalbos – bukijipų, apie 16 500, olo, apie 14 000, mufių, apie 11 000, au, apie 8000), sepikų (56 kalbos, vartojamos Papua Naujosios Gvinėjos šiaurės vidurinėje dalyje ir Indonezijos Rytų Papua; gausiausios – ambulasų, apie 44 000, boikinų, apie 32 000, kvanga, apie 10 000, yetfa, apie 1000), ramu sepikų (32 kalbos, vartojamos Papua Naujosios Gvinėjos šiaurinėje dalyje; gausiausios – angorų, apie 8300, aruamų, apie 8000, ap ma, apie 7000), tor kverba (24 kalbos, vartojamos Indonezijos Rytų Papua šiaurinėje dalyje; gausiausios – kverba, apie 2500, isirova, apie 1800), vakarų papuasų (23 kalbos, vartojamos Molukų salyno Halmaheros, Morotai salose, Indonezijos Šiaurės vakarų Papua ir Rytų Papua šiaurinėje dalyje; gausiausios – galela, apie 79 000, ternate, apie 42 000, tobelų, apie 28 000, tidore apie 26 000, tehitų apie 10 000), pietų vidurio papuasų (22 kalbos, vartojamos Papua Naujosios Gvinėjos pietvakarinėje ir Indonezijos Rytų Papua pietrytinėje dalyje; gausiausios – tabo, apie 3000, yei, apie 2400), Lygumų ežerų (20 kalbų, vartojamos Indonezijos Rytų Papua vidurinėje dalyje; gausiausios – edopių, apie 1000, kirikirių apie 250), borderų (15 kalbų, vartojamos Papua Naujojoje Gvinėjoje šiaurės vakarų ir Indonezijos Rytų Papua šiaurės rytų dalyje; gausiausios – amanobų, apie 4500, varisų, apie 4000), Rytų Geelvinko įlankos (11 kalbų, vartojamos Indonezijos Rytų Papua šiaurės vakarų dalyje; gausiausios – barapasių, apie 2500, bauzių, apie 1500), arai kvomtarių (10 kalbų, vartojamos Papua Naujosios Gvinėjos šiaurės vakarų dalyje; gausiausios – fas, apie 2500, kvomtarių, apie 600, bai bai, apie 340), Rytų Paukščio Galvos sentanių (8 kalbos, vartojamos Indonezijos Šiaurės vakarų Papua ir Rytų Papua šiaurinėje dalyje; gausiausios – sentanių, apie 30 000, meyahų, apie 15 000, manikių, apie 12 000), Pietų Bougainville’io (9 kalbos, vartojamos Bougainville’io salos pietinėje dalyje; gausiausios – terei, apie 26 500, naasiojų, apie 20 000, sivajų, apie 6600), Šiaurės Bougainville’io (4 kalbos, vartojamos Bougainville’io salos šiaurėje; gausiausios – rotokasų, apie 4500, rapoisių, apie 3500). Kitos papuasų kalbų šeimų kalbos yra negausios (šeimas sudaro po 2–7 kalbas), retai vartojamos: amto musanų, bayno avbono, left May, mamberamo, maibratų, pijavių, somahajų, senagių, arafundžių, langamų, mairasių, kaurės, nimborų, pauvasių, juatų arba yuatų, sko, Rytų Naujosios Britanijos, Vakarų Naujosios Britanijos, Rytų Trans Fly papuasų kalbų šeimos.

Iš izoliuotų kalbų gausesnės hatamų (apie 16 000), mpurų (apie 7000), vartojamos Indonezijos Šiaurės vakarų Papua, kolų (apie 4000), vartojama Naujosios Britanijos saloje. Nemažai sparčiai nykstančių papuasų kalbų, kurias vartoja keli šimtai, dešimtys ar vienetai žmonių (matepių, apie 280, nakių, apie 170, kverų, apie 100, faita, apie 50, burumakolų, apie 40, kovakių, apie 25, abomų, apie 15, ir kitos; 21 a. pradžioje). Yra mirusių kalbų (rema, makolkolų, mulaha ir kitos).

Papuasų kalbų būdinga sudėtinga priebalsių fonologinė sistema ir daug paprastesnė balsių. Žodžiuose dažnos reguliarios balsių, priebalsių kaitos. Žodžio skiemuo gali būti CV, CVC, VC, V, retai VCC, CVCC (C – priebalsis, V – balsis). Papuasų kalbos agliutinacinio tipo, bet turi ir ryškių inkorporacinėms kalboms būdingų bruožų. Artikelių neturi. Būdinga sudėtinga veiksmažodžio sistema, pasižyminti gramatinio laiko, nuosakos, modalumo formų gausa. Veiksmažodžio kaitymo afiksai – priesaga arba priešdėlis. Vardažodis neturi linksniavimo sistemos. Įvardis turi vienaskaitos, dviskaitos (kai kurių kalbų – triskaitos) ir daugiskaitos formas. Skaitvardis paprastai turi tik 3 savarankiškas formas, didesniems skaičiams vartojamos žodžių, reiškiančių kūno dalis, formos (pvz., dažniausiai dvi rankos reiškia 10). Būdinga polinksnių gausa. Dažniausia papuasų kalbų sakinio struktūra SOV (veiksnys–papildinys–tarinys), bet yra kalbų, turinčių sakinio struktūrą SVO (au, mufių, olo, maibratų, kolų ir kitos), OSV (ambulasų, kvanga ir kitos). Daugelis papuasų kalbų neturi savo rašto. Tik 20 a. 2 pusėje–21 a. pradžioje atsirado bandymų kurti atskiroms papuasų kalboms raštą lotyniškosios abėcėlės pagrindu. Daugėja kalbų, į kurias išversta Biblija (menija, čimbų arba kumanų, hulių, boikinų ir kitos), parengti žodynai (vahgių, enga, kamanų, galela ir kitos), gramatikos (orokaiva, golinų, vahgių, hulių, galela, au ir kitos), kai kurių mokomasi vietinėse valstybinėse pradinėse mokyklose (fas, taikatų, varisų, kvaketų, kumanų ir kitos). Nė viena papuasų kalba neturi oficialaus valstybinės ar regioninės kalbos statuso.

85