papginiai (Psittacidae), papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio šeima. 324 rūšys. Paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Masė 10–1000 g. Labai ryškių, dažniausiai žalios, mėlynos, geltonos spalvų. Sparnai stiprūs ir platūs. Uodega trumpa arba ilga, pleišto pavidalo. Kartais ant galvos didelis kuodas. Snapas trumpas didelis, antsnapis užsibaigia aštriu kabliuku. Kojos trumpos, stiprios. Du pirštai atsukti į priekį, du – atgal. Puikiai skraido, vikriai karstosi medžių šakomis ne tik kojomis, bet ir snapu. Gerai išsivysčiusios balso stygos. Balsas įvairus, dažniau grubus ir aštrus, rečiau melodingas. Nelaisvėje kai kurios rūšys sugeba pamėgdžioti žmogaus balsą (iki 800 žodžių ir frazių). Gyvena įvairiuose miškuose, krūmuose, rečiau stepėse ir pusdykumėse. Minta augaliniu maistu – sėklomis, vaisiais, tvirtais žandais lengvai lukštena riešutus. Monogamai. Lizdus įsiruošia medžių uoksuose, uolų plyšiuose, urvuose. Dėtyje 2–8 balti apvalūs kiaušiniai. Patelė peri 2–4 savaites, kartais ją pakeičia patinas. Jaunikliai auga lėtai, lizde išbūna 5–12 savaičių. Mažų rūšių papūginiai veisiasi net 3 kartus per metus. Papūginiai bendruomeniniai paukščiai. Po veisimosi laikotarpio gyvena dideliais būriais. Daug papūginių laikomi nelaisvėje, išgyvena iki 50 metų. Žinomiausios yra aros, kakadu ir kitos papūgos. Naujojoje Zelandijoje paplitusi rusvai žalsvos spalvos kėja (Nestor notabilis). Kūno ilgis 32 cm. Gyvena aukštikalnėse, kur šaltas klimatas. Veisiasi žiemos metu. Išmoko maitintis kritusių gyvūnų maita, pradėjo puldinėti avis. Australijoje plačiai paplitusi nimfinė papūgėlė (Nymphicus hollandicus). Pilkai rudos spalvos, galva geltona. Kiaušinius peri patelė ir patinas. Iš Australijos kilusi ir banguotoji papūgėlė – labiausiai paplitęs nelaisvėje laikomas paukštis. Afrikoje gyvena pilkoji papūga (Psittacus erithacus). Uodega ryškiai raudona. Bene geriausiai iš visų paukščių pamėgdžioja žmogaus kalbą.

pilkoji papūga

3102

-papūga, -papūgėlė; -kėja