parabiòzė (gr. para – prie, šalia, nuo + biōsis – gyvensena), gyvo audinio, kurį veikia kenksmingas veiksnys (pvz., nuodai, aukšta temperatūra, labai stiprus dirgiklis), pakitusio jaudrumo ir laidumo būsena. Yra 3 stadijos: provizorinė (nevienodo stiprumo dirgikliai sukelia vienodą efektą), paradoksalioji (stiprus dirgiklis sukelia mažesnį efektą negu silpnas) ir slopinimo (jokie dirgikliai nesukelia efekto). Parabiozė yra grįžtamasis procesas: pašalinus ją sukėlusį veiksnį, audinys vėl atlieka savo funkcijas. Jei dirgiklis veikia toliau arba stiprėja, gali atsirasti negrįžtamųjų pokyčių, nes pažeidimo vietoje sutrinka ląstelių membranų laidumas įvairiems jonams. Parabiozę 1901 atrado N. Vvedenskis (Rusija).