parinis ir parinis horizontinis paralaksas

metinis paralaksas; S – Saulė

paralãksas (gr. parallaxis – nuokrypa), paralãksinis póslinkis, kosminio kūno padėties (ar krypties į jį) regimasis pokytis dėl stebėjimo vietos kitimo. Kuo arčiau yra daiktas ir kuo ilgesnė stebėjimo bazė (linija, jungianti pradinę ir galinę stebėjimo vietas), tuo jis didesnis. Pagal paralakso ir bazės ilgį galima rasti kūno atstumą. Tai ypač svarbu astronomijoje. Saulės sistemos dangaus kūnų paralaksams matuoti pasirenkama standartinė bazė. Stebėtojo vieta erdvėje kinta dėl Žemės sukimosi apie ašį (parinis paralaksas), Žemės skriejimo aplink Saulę (metinis paralaksas), Saulės sistemos judėjimo Galaktikoje (šimtmetinis paralaksas). Parinis paralaksas yra kampas p' tarp krypčių į šviesulį M iš Žemės centro T ir iš stebėjimo taško O (bazė – Žemės spindulys R). Jis priklauso nuo šviesulio zenitinio nuotolio z ir kinta per parą: didžiausias būna, kai šviesulys kerta matematinį horizontą (z = 90°) – parinis horizontinis paralaksas. Labai tiksliuose matavimuose standartine stebėjimo baze laikomas pusiaujinis Žemės spindulys R0, tada gaunamas parinis horizontinis pusiaujinis paralaksas (p0), pvz., Mėnulio šis vidutinis paralaksas p0 yra 57' 2,608'' Saulės – 8,794''. Saulės sistemos kosminiams kūnams šviesulių atstumas nuo Žemės centro r = R0/sin p0. Žvaigždžių pariniai horizontiniai pusiaujiniai paralaksai p0 yra neišmatuojamai maži – todėl reikia ilgesnės stebėjimo bazės. Kampas π, kuriuo iš šviesulio M matomas Žemės orbitos didysis pusašis a, kai jis yra statmenas krypčiai Žemė–šviesulys, vadinamas metiniu paralaksu. Artimiausios žvaigždės (Kentauro Proksimos) metinis paralaksas π = 0,772''. Žvaigždės atstumas nuo Saulės parsekais r = 1/π''. Dažnai vietoje rastų atstumų parsekais pateikiami juos atitinkantys paralaksai π'' = 1/r. Minėti paralaksai dar vadinami trigonometriniais. Kampas, kuriuo paslenka žvaigždė per metus dėl Saulės sistemos judėjimo (apie 45 AU per metus), vadinamas šimtmetiniu paralaksu. Dėl pačių žvaigždžių atsitiktinio judėjimo jis nustatomas tik statistiškai didelei žvaigždžių grupei. Skiriami dinaminiai, grupiniai, spektriniai ir kiti paralaksai.

906