paramagnètikai (gr. para – prie, šalia, nuo + magnētikos – magnetinis), medžiagos, kurių molekulių, atomų, jonų, branduolių dipolinis magnetinis momentas nelygus nuliui. Juose pasireiškia paramagnetizmas – išoriniame magnetiniame lauke paramagnetikai įmagnetėja. Kai nėra išorinio magnetinio lauko, magnetiniai momentai orientuojasi netvarkingai ir paramagnetikai lieka magnetiškai neutralūs. Paramagnetikų magnetinė skvarba didesnė nei 1, magnetinė juta didesnė nei 0. Paramagnetikai – įvairūs junginiai (molekulinis deguonis, organiniai biradikalai, laisvieji organiniai radikalai, azoto oksidai), šarminiai, šarminių žemių, retųjų žemių metalai, kai kurie pereinamieji metalai su užpildytais d ir f elektronų apvalkalo sluoksniais, geležies, kobalto, nikelio, lantanoidų, aktinoidų druskos ir jų vandeniniai tirpalai, t. p. feromagnetikai ir antiferomagnetikai, kai jų temperatūra aukštesnė negu Curie arba Néelio temperatūra.