pãramas (isp. páramo), drėgnųjų alpinių pievų ekosistemos Andų kalnuose tipas. Paramas paplitęs Andų kalnų šiaurinėje dalyje, maždaug tarp 11º š. pl. ir 4,5º p. pl. Užima ledynų ir sniegynų sukurtus slėnius ir lygumas, esančias aukščiau miškų juostos ribos (3200–3500 m virš jūros lygio) ir žemiau nuolatinių sniegynų juostos ribos (4800 m virš jūros lygio). Savaiminės kilmės paramo plotas yra 35 tūkst. km2, įskaičiavus antrinės kilmės, susidariusius dėl miškų kirtimo, deginimo ir intensyvaus gyvulių ganymo, jis užima apie 77 tūkst. km2. Paramas su įvairaus dydžio pertrūkiais tęsiasi nuo Venesuelos, per Kolumbiją, Ekvadorą iki Peru šiaurinės dalies. Trys atskiri paramo masyvai yra Gvatemaloje, Kosta Rikoje, Panamoje ir Kolumbijoje (Sierra Nevada de Santa Marta). Skiriami 3 paramo tipai: žemutinis, tikrasis ir aukštutinis. Žemutinį paramą (3200–3500 m virš jūros lygio) sudaro pievų, krūmynų ir nedidelių žemaūgių medžių guotų mozaika. Tikrąjį paramą (3500–4200 m virš jūros lygio) sudaro alpinės pievos su įsiterpusiomis pelkėmis ir nedideliais krūmynų plotais. Aukštutinį paramą (aukščiau 4200–4800 m virš jūros lygio) sudaro beveik vien žemaūgės, kupstais augančios žolės. Vidutinė metinė temperatūra apie 9 ºC. Beveik ištisus metus naktimis temperatūra nukrinta žemiau 0 ºC, dienomis pakyla iki 15 ºC. Per metus vidutiniškai iškrinta 1000–1500 mm, atskirose srityse – 500–3000 mm kritulių. Andų aukštikalnių izoliuotose paramose didelė endeminių rūšių įvairovė. Iš apie 4000 induočių augalų rūšių apie 60 % yra endeminės, prisitaikiusios prie savitų klimato ir buveinių sąlygų: intensyvios saulės spinduliuotės, žemo oro slėgio, smarkių vėjų. Būdingi dirvožemiai: molėtžemiai, pradžiažemiai. Visų tipų paramuose vyrauja kupstais augantys miglinių šeimos augalai iš eraičino (Festuca), lendrūno (Calamagrostis), ašuotės (Stipa), kortaderijos (Cortaderia), pagalvėliniai krūmokšniai ir žolės iš gencijono (Gentiana), jonažolės (Hypericum), vernerijos (Werneria), acenos (Acaena) ir kt. genčių. Būdingi aukštaūgiai skroteliniai augalai (pvz., puja – Puya, espeletija – Espeletia). Pasitaiko krūmų iš stevijos (Stevia), smeilės (Escallonia) ir kitų genčių. Paramas labiausiai nyksta dėl per intensyvaus gyvulių ganymo.

849