parandžà (arabų kalba faradžija), senovinis viršutinis, platus, chalato pavidalo Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų šalių moterų (tadžikių, uzbekių, afganių, iraniečių ir kitų) musulmonių drabužis. Su ilgomis, ant nugaros sujungtomis netikromis rankovėmis. Dėvėtas daugiausia miestiečių. Išeinant į gatvę parandža užmetama per galvą, veidas pridengiamas tankiu, juodu ašutiniu tinkleliu čačvanu. Parandža buvo ypač paplitusi 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje.