parandžà (< arab.), senovinis viršutinis, platus, chalato pavidalo Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų šalių moterų (tadžikių, uzbekių, afganių, iraniečių ir kitų) musulmonių drabužis. Su ilgomis, ant nugaros sujungtomis netikromis rankovėmis. Dėvėtas daugiausia miestiečių. Išeinant į gatvę parandža užmetama per galvą, veidas pridengiamas tankiu, juodu ašutiniu tinkleliu čačvanu. Parandža buvo ypač paplitusi 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje.