parapsichològija (para… + psichologija), tyrimų sritis, kurios objektas yra spėjamai egzistuojantis gyvojo organizmo (dažniausiai žmogaus) gebėjimas perduoti arba priimti informaciją ne žinomais jutimų organais (ekstrasensorinis suvokimas) ir paveikti išorinius fiziologinius objektus be raumenų jėgos. Šis gebėjimas aiškinamas ypatingais psichikos procesais, smegenų energijos rūšimis, elektromagnetiniais organizmų laukais kaip ryšio ir informacijos perdavimo priemone (parapsichologiniai reiškiniai). Fizinis ir fiziologinis šių reiškinių pagrindas mokslui žinomais informacijos gavimo ir prognozavimo būdais nepagrįstas.

Parapsichologijos terminą 1889 pirmą kartą kritikuodamas parapsichologinius reiškinius pavartojo vokiečių filosofas ir psichologas M. Dessoiras. 20 amžiaus 1 pusėje parapsichologijos kaip universiteto disciplinos pradininkas buvo Jungtinių Amerikos Valstijų botanikas ir parapsichologas J. B. Rhine’as (1885–1980). Tyrimai padėjo geriau suvokti hipnozės, ideomotorinių veiksmų (raumenų judesio vaizdinio virtimas realiu judesiu, tai yra judesį sukeliančių nervinių impulsų atsiradimas vos tik atsiradus judesio vaizdiniui), subsensorinio suvokimo (viena iš pasąmonės apraiškų – tiesioginis psichinis tikrovės atspindėjimas, kurį sukeliančių dirgiklių poveikio subjektas neįsisąmonina), fenomenalios atminties ir skaičiavimo gebėjimų psichologinius dėsningumus. Iki šiol nėra įrodyta, ar parapsichologiniai reiškiniai iš tikrųjų egzistuoja, kokia jų kilmė ir mechanizmai. Dauguma mokslininkų parapsichologiją vertina skeptiškai, neigia moksliškai nepagrįstas parapsichologų išvadas, teigia, kad parapsichologinius reiškinius reikia tirti eksperimentais ir kad po parapsichologinių praktikų dažnai pakrinka psichika, prasideda šizofreniniai kliedesiai ir paranojinės kilmės haliucinacijos.

psichotronika