paprastasis amalas

paraztiniai augala visas arba dalį jiems reikalingų medžiagų gauna iš kitų gyvų augalų. Skiriamos 2 parazitinių augalų grupės: tikrieji parazitai ir pusiau parazitai. Tikrieji parazitai yra induočiai augalai, visiškai arba beveik visiškai praradę gebėjimą vykdyti fotosintezę ir mintantys kitų augalų pagamintomis organinėmis medžiagomis, kartais iš jų gaunantys vandens ir mineralinių medžiagų. Jie chlorofilo neturi arba jo turi labai mažai, todėl būna gelsvi, rausvi, rusvi, violetiniai ar kitų spalvų. Pusiau parazitai yra fotosintezę vykdantys augalai, bet dalį organinių ir daugumą neorganinių maisto medžiagų gaunantys iš parazituojamųjų augalų. Maisto medžiagas ir vandenį iš parazituojamojo augalo siurbia pakitusiais siurbtukais, arba haustorijomis, vadinamomis šaknimis. Pasaulyje yra apie 4000 parazitinių augalų, kurie priklauso 20 šeimų ir 270 genčių. Parazitiniai augalai yra vienametės (brantai, barškučiai, skėstukai) ir daugiametės (džioveklės, žvynšaknės, linlapiai) žolės, krūmai (amalai, amaleniai, gvildeniai), medžiai (Okoubaka aubrevillei). Paplitę visose klimato juostose nuo atogrąžų iki poliarinių sričių. Dauguma parazitinių augalų parazituoja įvairių rūšių augalus, tačiau dalis tikrųjų parazitų parazituoja vienos genties ar šeimos augalus. Parazitiniai augalai prisitvirtina prie parazituojamųjų augalų stiebų (pvz., brantai, amalai) arba šaknų (pvz., džioveklės, linlapiai, žvynšaknės). Lietuvoje aptinkama apie 30 rūšių parazitinių augalų. Iš jų tikrieji parazitai yra džioveklė, žvynšaknės (Lathraea) ir branto genčių rūšys. Pusiau parazitai priklauso amalo, akišveitės, barškučio, linlapio, skėstuko gentims.

849